Aš esu Lietuvos patriotė

Aš esu Lietuvos patriotė ir neįsivaizduoju gyvenimo kitoje šalyje. Neįsivaizduoju tol, kol nesu priversta emigruoti. Gyvenimas priverstų – kaip raketa šaučiau į kokią svečią šalį. Tuomet jau nebebūčiau Lietuvos patriotė? Būčiau. Visiškai nesvarbu, kur žmogus gyvena, svarbiausia, ką jis jaučia. Pažiūrėkime į britus. Jiems rūpi, kad pasaulyje būtų taika, nes visame pasaulyje gyvena ir dirba daugybė anlgų. Aš lygiai taip pat manau, kad savo meilę Lietuvai, savo patriotizmą galima išreikšti ne vien tik deklaruota gyvenamąja vieta Zanavykuose, bet ir okupuojant naujas darbo rinkas ir teritorijas svetur. Kuo mes blogesni už kinus ar tuos pačius britus? Kai mus pradeda gąsdinti, kad po kelių dešimtmečių lietuvių liks tik 2,5 milijono, norisi nusijuokti. O gal visame pasaulyje mūsų bus 25 milijonai? Lietuvių bendruomenės užsienyje stiprėja, kai kurios švenčia dešimtmečius. Štai, kur reikia talkos. Aukščiausiame lygmenyje turi gūti deramasi dėl savaitgalinių lietuvių mokyklėlių gyvavimo sąlygų, turi vykti nepertraukiams bendradarbiavimas su lietuvių bendruomenėmis. Juk gali būti visiškas tinginys, gyventi Lietuvoje ir jos visa širdimi nekęsti, kaltinti ją dėl nenusisekusio gyvenimo ar nepritekliaus net nesusimąstydamas, nes tam košės galvoje mažoka, o ką aš tokio nuveikiau, kad man būtų gera? Gali gyventi nors ir Naujojoje Zelandijoje, bet dalyvauti lietuvių bendruomenės veikloje, organizuoti lietuviškas vakarones ir talkinti čia likusiems giminaičiams. Pažiūrėkite, Antanas Guoga, parėmė mūsų šalies krepšinio rinktinę per Pasaulio krepšinio čempionatą, nors negyvena Lietuvoje. Ar mums malonu skaityti apie lietuvių kilmės užsienyje gyvenančius ir daug pasiekiančius tautiečius? Taip, labai malonu. O ar mums patinka, kai Melas Gibsonas lietuvius išvadina ašrtadančiais su beisbolo lazdom? Ne, nepatinka. Ar mums patinka, kai Lietuva literatūros veikale ir kine tampa Hanibalo Lekterio gimtine? Ne, nemalonu. Reiškia, kad mums rūpi, ką apie Lietuvą galvoja pasaulis, kokią ją įsivaizduoja, reiškia mes – patriotai.
Patriotizmas – dalykas rimtas. Niekas nėra jo gyvo matęs, visi tik kalba. Patriotizmas gimsta tuomet, kai didžiuojiesi savo šalies santvarka, gyvenimu ir aplinka. Deja, šiuo metu daugelis negali tuo pasigirti. Bet juk dalis šalies sėkmės priklauso ir nuo mūsų pačių. Štai, visą žiemą prie mūsų daugiabučio kasu sniegą. Mano automobilis po stogu, požeminėje aikštelėje, tai man lyg ir neaktualu turėtų būti nukasinėti kaimynų automobiliams vietas stovėjimui ir privažiavimui. Bet man patinka, kai kiemas tvarkingas, kai laiptai neužgliaumėję sniegu, o be to, gryname ore padirbėti – sveika. Jei kiekvienas mūsų skirtume bent kelias valandas per savaitę tokiems darbeliams, tai ir pas mus būtų gatvės tarsi išlaižytos kaip pas kokius austrus. Dėl santvarkos galima būtų ginčytis, vis pasigirsta žvygtelėjimų, kad ir Lietuvoje reikia įvesti autoritarinį ar prezidentinį valdymą. Žmonės nusivylę ne tiek demokratine santvarka kiek pačia valdžia. O dabar ranką prie širdies pridėję pasakykite, kuris iš jūsų, sužinojęs apie neteisėtus finansinius veiksmus vienoje ar kitoje įmonėje, apie nelegalius atsiskaitymus, pranešėte mokesčių inspekcijai? Kuris įskundėte, o tiksliau pasakėte TIESĄ apie savo kaimyną, kad pastarasis vagia elektrą? Ko tai nematau pakeltų rankų. Va, čia ir prasideda. Vieni gali būti nagučiais į save ir apgaudinėti valstybę, kiti tai matydami užsimerkia, nors nukenčia nuo to patys. O kontrabanda? Čia tai visiškas fiasko. „Latras“ (dažnai išgėrinėjantis aut.past.) perka kontrabandinę degtinę ar ką ten tokio, valstybė negauna 10 Lt (akcizo mokestis), tie pinigai nepasiekia sveikatos sistemos. “Latras” suserga kepenų ciroze ir mes visi, “dorieiji žolėdžiai” (mokantys mokesčius arba nemokantys jų nemokėti aut.past.) savo sąskaita dar jį gydom. Tas pats su rūkaliais ir jų gydymu nuo onkologinių plaučių ligų. Pirkdami kontrabandines prekes mes atimame patys iš savęs, nes pelnas nusėda kontrabandininkų kišenėse, o ne mokesčiais į iždą.
Dažnai pajuokauju, kad myliu Lietuvą, bet nemėgstu jos klimato. Bet tik pajuokauju. AŠ MYLIU LIETUVĄ! Man skauda dėl jos. O ar skauda Jums?