Ką aš siūlau "Nacionaliniam susitarimui Šeimai"

Krikščionių partijos pasiūlymai Susitarimo Dėl palankios aplinkos šeimai kūrimo

Siūlome nevadinti šio susitarimo Nacionaliniu. Tai galėtų būti Socialinis dialogas – susitarimas dėl palankios aplinkos šeimai kūrimo. Taip pat siūlome pabrėžti, kad šeima galima vadinti bet kurį Lietuvos namų ūkį, neišskiriant ir nediskriminuojant bevaikių šeimų, vienišų tėvų, auginančių vaikus ar vienišų asmenų.
Siūlome įtraukti į Priemonių planą šias programas:

Galimybė planuoti šeimos pagausėjimą nepasiturinčioms šeimoms
Valstybė turi sudaryti sąlygas nepasiturinčioms šeimoms planuoti šeimos pagausėjimą, todėl siūlome pradėti socialinę programą, kurios esmė, kad nepasiturinčios, socialiai remtinos šeimos ar asmenys galėtų pasinaudoti kompensuojamomis ilgalaikio apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nėštumo priemonėmis. Prašome susitarimo dėl palankios aplinkos šeimai priemonių plane numatyti lėšas, skirtas kompensuojamoms kontraceptinėms priemonėms. Įtraukus į valstybės kompensuojamų medicininių priemonių sąrašą kontraceptines ilgalaikes mechanines spirales ar kitas apsisaugojimo priemones, sudarytume galimybes nepasiturinčioms šeimoms planuoti šeimos pagausėjimą. Yra posakis: “Skurdas gimdo skurdą”. Atsidurti žemiau skurdo ribos didžiausia rizika tenka kelis vaikus auginančioms šeimoms. Sunkiai besiverčiančios šeimos neturi pinigų kontracepcijai ir gali tik natūraliais būdais planuoti šeimą. Analizuojant statistikos duomenis apie socialinės rizikos šeimų padėtį paaiškėjo, kad, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2000 m. pabaigoje buvo 18,1 tūkst. socialinės rizikos šeimų ir jose gyveno 40,3 tūkst. vaikų, 2005 m. pabaigoje – atitinkamai 16,4 ir 36,5 tūkst. Statistika rodo, kad skursta apie 16,7 procentų vaikus auginančių šeimų, o skurstančiųjų grupei galima priskirti daugiau nei trečdalį visų daugiavaikių šeimų - 36,6 proc. Solialinės rizikos šeimoms pasinaudoti šia programa turėtų pasiūlyti socialiniai darbuotojai. Kitu atveju – asmuo, norintis pasinaudoti šia programa turėtų kreiptis į vietos poliklinikos ginekologijos kabinetą.

Jaunų šeimų aprūpinimas būstu
Suprasdami jaunų šeimų aprūpinimo gyvenamuoju plotu svarbą, siūlome į Susitarimo Šeimai priemonių planą įtraukti naują - “Jaunų šeimų aprūpinimo būstu” - programą. Nesant galimybei jaunoms šeimoms nuomotis būstą iš savivaldybių, jos renkasi du apsirūpinimo gyvenamuoju plotu variantus – nuomojasi būstus privačioje nuomos rinkoje, kurioje nuomos kainos per praėjusius metus buvo neadekvačiai išaugusios dėl išaugusių nekilnojamojo turto kainų arba ėmė paskolas būstui įsigyti bankuose taip pasmerkdamos save mokėjimui dideles palūkanas visą gyvenimą. Prasidėjus ekonominei krizei nemažai šeimų prarado galimybę mokėti paskolas. Pasaulio praktika rodo, kad daugelyje Europos valstybių tik apie 40 procentų gyventojų gyvena savo nuosavuose būstuose, o apie 60 procentų nuomoja gyvenamąjį plotą iš savivaldybių ar privačių nuomotojų. Po nepriklausomybės atkūrimo spartus anksčiau valstybei priklausančio būsto privatizavimas Lietuvoje lėmė tai, kad 98% būsto nuosavybės teisė priklauso gyventojams ir tai yra aukščiausias rodiklis ne tik ES, bet ir tarp kitų Rytų Europos valstybių.
Statistikos departamentas praneša, kad 2007 m. gruodžio 31 d. duomenimis išsinuomoti socialinį būstą pageidavo 20 305 asmenys ir šeimos - 24 procentais daugiau negu 2006 m. Į socialinį būstą pretendavo 6747 (33%) jaunos šeimos (2006 m. – 5845), 1659 našlaičiai ir be tėvų globos likę asmenys (2007 m. gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos 922 asmenims (šeimoms) (2006 m. – 890). Daugiausia savivaldybės gyvenamųjų patalpų išsinuomojo jaunos šeimos (30%), šeimos iš bendrojo (29%) ir neįgaliųjų asmenų (šeimų) (25%) sąrašo.
Valstybė taip pat teikia subsidijas būsto kredito daliai padengti asmenims, kurie pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymą turi teisę gauti valstybės remiamą būsto kreditą. Tačiau eilė “lengvatinei” paskolai gauti yra iš ties ilga ir nepatenkina visų norinčiųjų prašymų. Todėl tokios paramos valstybė galėtų atsisakyti, skirdama tuos kelis milijonus per metus naujų butų daugiabučiuose namuose išpirkimui ir išnuomojimui.
Kol šeimos neturės galimybės nuomotis būsto iš savivaldybių ar valstybės, tol didės emigracija.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų plėtra

Įvesti ikimokyklinio ugdymo krepšelį, susijusį su ikimokyklinio amžiaus vaiku nuo vienerių metų ir taip skatinti privačių vaikų lopšelių darželių steigimąsi. Savivalda nesugeba užtikrinti vietų lopšeliuose darželiuose reikiamo vietų skaičiaus, todėl tėvai priversti auginti vaikus namie iki dvejų metų, po to nelegaliai samdyti aukles ar leisti vaikus į nelegalius vaikų darželius.


Palankios aplinkos gyvenimui užtikrinimas

Peržiūrėti ir sugriežtinti higienos normas triukšmą, spinduliuotę ir nemalonius kvapus skleidžiantiems objektams – Vėjo jėgainėms, Mobiliojo ryšio stotelėms, Kiaulidėms ir kt. Žmonės, gyvendami visai šalia tokių objektų, jaučia nuolatinį psichologinį diskomfortą, nors dažniausiai nacionalinės laboratorijos atlikti tyrimai (pvz. Tauragės senasis televizijos bokštas, prie kurio pritvirtintos mobiliųjų operatorių stotelės su aušinimo kompresoriais, kondicionieriais) rodo, kad spinduliuotė neviršija numatytų normų, o kondicionavimo sistemų keliamas triukšmas negali būti išskirtas iš bendro gatvės triukšmo fono.


Darbo grupės įvaikinimo klausimams spręsti sukūrimas

Atsižvelgiant į tai, kad daugiau nei 5000 mažųjų Lietuvos piliečių gyvena Vaikų globos namuose, siūlome įkurti darbo grupę Seime įvaikinimo klausimams spręsti.