PSD viražai

Du milijonai valstybės draudžiamųjų asmenų

(arba “Kompiuteris naujiesiems metams už 10 000 Lt”)

Valstybė iš biudžeto Privalomo sveikatos draudimo fondui 2011 metais turės sumokėti beveik 1,6 milijardo litų už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, kurių kitais metais bus virš dviejų milijonų. Tai gi, mokesčių mokėtojai sumoka už tai, kad būtų apdrausti gaunantys socialines pašalpas (2009 m. jų buvo 39, 7 tūkst., 2011 m. planuojama, kad jų bus 142,2 tūkst. – t.y. 3,6 karto daugiau), bedarbiai (2009 m. pradžioje registruotų bedarbių skaičius siekė 223 tūkst.), kaliniai ( 2009 m. 8655), vaikai (2009 m. 636,1 tūkst.), studentai, pensininkai (2009 m. senatvės pensijas gaunančių asmenų virš 60 metų – 592,8 tūkst.) ir t.t.
Jeigu tikėti M. Mikutavičiumi, kad mūsų – 3 mln., tai iš tų trijų milijonų tik trečdalis sumoka už save (2,4 mlrd. Lt) ir dar sumoka už kitus (1,6 mlrd. Lt). Ar jums čia bent kvepia solidarumu?
Valstybės biudžeto įmokos į PSDF biudžetą už valstybės draudžiamus asmenis priklauso nuo Statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų šalie ūkio darbuotojų vidutinio mėnesio bruto (darbo užmokestis neatskaičius mokesčių) užmokesčio vidurkio. Augant ekonomikai ir darbo užmokesčiui, didėjo ir įmokos už valstybės draudžiamuosius asmenis. 2007 m. valstybė mokėjo 353,2 Lt už vieną asmenį, o 2010 m. dvigubai, net 733,2 Lt. Peršasi dvi išvados, kad sveikatos apsaugos paslaugos taip pat pagerėjo du kartus ir kad jokios krizės nėra, nes 2011 m. planuojama mokėti už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį 733,2 Lt, nors algos, paslaugų kainos ir vartojimas trečdaliu ar net per pus sumažėjo. Ar nereikėtų bent laikinai pakeisti Sveikatos draudimo įstatymo 16 str. 2 d., kurioje reglamentuojamas įmokos už valstybės draudžiamą asmenį apskaičiavimas?
Paanalizuokime, kur gi skirstomos PSDF biudžeto lėšos. Didžiausios sumos atitenka asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti ( 2011 m. planuojama tam skirti beveik 3 mlrd. Lt) ir kompensuojamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti ( apie 642,7 tūkst. Lt). Kitos išlaidos skiriamos medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui (2011 m. planuojama 133,4 tūkst. Lt), centralizuotai perkamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, sveikatos programoms ir kt.
Ilgalaikiam turtui įsigyti PSDF kitų metų išlaidose numatęs septyniolika milijonų, pasak fondo atstovų – kompiuterinių programų atnaujinimui ir sutvarkymui. Žinoma, tų registrų ir programų visi tiek “prikuria”, kad kiekviena tarnyba ar žinyba turi savo atskirą registrą. Pvz. 2009 m. Valstybinė ligonių kasa 4 mln.Lt išleido Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrui kurti.
Teritorinės ligonių kasos, atliekančios tarpininko vaidmenį tarp sveikatinimo įstaigų ir Valstybinės ligonių kasos, kuri atlieka tarpininko vaidmenį tarp teritorinių ligonių kasų ir PSDF, kuris atlieka tarpininko vaidmenį tarp valstybinės ligonių kasos ir Sodros, taip pat nevengia pirkinių. Vien ko vertas Kauno TLK 2009 m. gruodžio 30 d., t.y. praktiškai naujųjų metų šventei, įsigytas kompiuteris už 9696 Lt, programinė įranga už 4256 Lt ir dar vienas kompiuteris už 5898 Lt (šitas, matyt, prastesnis). Japonijoje nauji kompiuteriai valstybinėse įstaigose buvo pakeisti naujais tik prieš keletą metų, pirmą kartą po karo, bet japonai kažkaip išgyveno.
2009 metais ligonių kasos išleido apie 13 mln. Lt ilgalaikiam turtui įsigyti, tai dažniausiai buvo programinė įranga ir kompiuterinė technika. Norint modernesnio valdymo tai dar suprantama, bet paaiškinkite man, kam reikalingas suoliukas už pusantro tūkstančio arba reklaminis klipukas už du tūkstančius Vilniaus TLK? Gal sustokite gerume dabinti savo patalpas fotografijos kūriniais už pusantro tūkstančio ir virtuvės baldais, nes, man regis, kad jus – teritorines ligonių kasas, reikia kaip perteklinių funkcijų atlikėjas uždaryti. Privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų išlaidos sudaro apie 55 mln. kasmet, darbo užmokesčiui iš šios sumos skiriama vos 17 mln., o lygiai tiek pat pirkiniams.
Dar keistesnis reiškinys – pats PSDF paskirstymas už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, skatinamąsias paslaugas ir gerus darbo rezultatus. 2005 m. gruodžio 5 d. LR sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V- 943 įtvirtinti mokėjimo už pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas būdai. Pirmasis – bazinis mokėjimas už įrašytų į sąrašą aptarnaujamų gyventojų skaičių, antrasis – papildomas mokėjimas už suteiktas skatinamąsias PAASP paslaugas, trečiasis – papildomas mokestis už prevencinių programų priemonių vykdymą. Pagal nerašytą taisyklę šeimos gydytojai arba gydymo įstaigos didžiausią sumą iš PSDF gauna už “prirašytas galvas” – 85% visos sumos, už tai, kad ligonis atėjo ir už faktiškai atliktas paslaugas gydymo įstaiga gauna 15% sumos, tai laikoma tarsi papildomu mokėjimu.
Seimas šiuo metu svarsto, koks bus šalies kitų metų biudžetas, kiek galėsime išleisti, kiek surinksime, kiek teks skolintis. Atrodo, kad turėtų biudžetas būti vienas, nes valstybė Lietuva – viena, tačiau į žodį “biudžetas” sutelpa dar du biudžetai - PSDF ir Socialinio draudimo fondo. Valstybės valstybėje, suvalgančios didžiausią dalį viso šalies biudžeto ir ne visada gebančios gyventi racionaliai ir taupiai.


Donalda Meiželytė