Užimtumo fondas be pinigų, bet su 90 Darbo biržų skyrių

Manau, kad daugelis iš jūsų patvirtins, jog įvažiavus į bet kurį Lietuvos miestelį atvimpa žandikaulis pamačius Darbos biržos pastatus didingus. Ir iš tiesų, juk bedarbiai, ilgai nesurandantys veiklos žmogeliai ir kiti bėdžiai, turi bent čia pasijusti geriau lipdami marmuriniais laiptais ar žvelgdami pro vitražinius langus. Ar iš balos tas gražumas tų rūmų Darbo biržos? Ne, ne iš balos, o iš Užimtumo fondo, į kurį suplaukia vienas procentas visų Sodros įplaukų bedarbiams talkinti arba dar kitaip vadinama nedarbo draudimo įmoka.
Užimtumo fondas - specialus fondas, kurio piniginėmis lėšomis finansuojamos užimtumo rėmimo priemonės ir darbo rinkos paslaugos. Iš šio fondo skiriamos lėšos Darbo biržai, Darbo rinkos mokymo tarnybai ir jų teritoriniams padaliniams išlaikyti, nedarbo socialinio draudimo išmokoms mokėti bei užimtumo rėmimo projektams finansuoti.
Žodis “fondas” asocijuojasi su fondu, kuriame kaupiamos lėšos. Šis fondas nuo privačių skiriasi tuo, kad disponavimas jame esančiomis lėšomis nuo pat fondo gyvavimo pradžios buvo valdiškas.
2010 m. Užimtumo fondas gavo 264,2 mln. Lt įplaukų, tačiau socialinio nedarbo išmokoms sumokėti reikėjo net 340 mln., o Lietuvos darbo biržos išlaikymui ir vystymui išlaidų eilutėje spindėjo įspūdinga 65,7 mln. Lt suma. Bet kokiu atveju Užimtumo fondo sąmatos deficitas buvo daugiau nei 184 milijonai!
Gyventojų užimtumo tyrimų duomenimis vidutiniai metiniai nedarbo rodikliai per praėjusį dešimtmetį buvo labai skirtingi. 2001 m. bedarbių skaičius siekė net 284 tūks., 2005 m. jis jau buvo sumažėjęs dvigubai – iki 133 tūkst., 2007 m. darbo birža buvo užregistravusi jau vos 69 tūkst. nedirbančių darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų, o 2009 m. šis skaičius šoktelėjo net trigubai ir siekė 225,1 tūkst.
2007 metais nedarbo socialinio draudimo išmokos buvo 98,6 mln.Lt, o Darbo biržos ir Darbo rinkos mokymo centrų išlaikymas atsiėjo 81,1 mln.Lt. Tai gi, aparato išlaikymui reikėjo tiek pat, kiek ir pinigų sumos bedarbiams. Tais geraisiais metais Užimtumo fondo lėšos sudarė 378 milijonus, o išleista beveik tiek pat – 329 milijonai. Patys suprantate, kad jokia biudžetinė įstaiga niekada negalvojo apie joms skiriamus valstybės asignavimus kaip apie savo pačių pinigus. Valstybės pinigai – tai tarsi kažkokio mistinio, tolimo krašto atsiųstos kupiūros, kurias reikia išleisti iki cento, nes jei neišleisi, tai kitais metais nebegausi tiek pat - sumažins, atims, kaip reikės gyventi? Taip ir ištratindavo viską, ką surinkdavo iš nedarbo draudimo mokesčio. Oi, atsiprašau, kartais likdavo vienas kitas milijonas nepanaudotas, nes jau nebeveikdavo fantazija, kur jį išleisti.
Koks procentas turi būti pervedamas į Užimtumo fondą iš Valstybinio Socialinio draudimo fondo įplaukų, nustato Socialinio draudimo fondo biudžeto tų metų rodiklių patvirtinimo įstatymas. Kitų metų biudžete Užimtumo fondui bus skiriama 1,1 procentas nuo Sodros įmokų. Sodros biudžetas minusinis, tad ir tas procentas nedarbo socialinėms išmokoms bus lygiai toks pats.
Manau, kad kiekvienas sutiks, jog toks fondas reikalingas tam, kad atėjus bėdai, praradus darbą, galėtum - be streso ir baimės dėl ateities - gauti iš fondo draudimo išmokas ir ieškoti naujos darbo vietos. Tarkim, jei toks fondas būtų veikęs kaip tęstinis, kaupiamasis fondas, racionaliai naudojęs tą 1,1 procento visų Socialinio draudimo įmokų, tai, tikiu, atėjus nesklandumams darbo rinkoje, visi dirbantieji būtų galėję vienu metu išeiti bedarbiauti pusmečiui kaip niekur nieko, o ne taip, kaip dabar. Kai ekonomika augo ir bedarbystės problemos beveik nebuvo, Užimtumo fondas taškė pinigus kairėn dešnėn progmamoms, projektams, teritorinių padalinių statyboms ir puošyboms. Kai staiga išaugo bedarbystė, Sodra skolinosi iš Valstybės biudžeto nemenką sumą, kurios dalį be jokių procentų, be jokių įsipareigojimų pervedė į Užimtumo fondą, kaip sakoma, papenėjo išlaidūnus.
Lietuvos darbo birža išsipūtė iki 90 teritorinių biržų, jų skyrių ir nuotolinių klientų aptarnavimo centrų. Kai kuriuose iš jų vienam darbuotojui tenka nuo 106,8 kv/m vienam darbuotojui (Jonavos skyriuje) iki 159 kv/m (Švenčionių skyriuje). Suprantama, kad patikėjimo teise arba panaudos pagrindais valdant valstybės turtą reikia juo ir pasirūpinti, tad visai nenuostabu, kad teko visas tas patalpas ir paremontuoti, ir padailinti.
Socialinio draudimo fondo biudžetas kitais metais bus su minuso ženklu. Planuojama 11 milj. litų pajamų, o išlaidų - 13, 5 milj. litų (planuojamas metų rezultatas - išlaidos viršija pajamas 2,6 milij. litų). Mažėjant įmokoms, mažėja ir įplaukos į Užimtumo fondą, o išlaidų tik daugėja. Darbo biržoje ir Darbo rinkos mokymo tarnyboje darbuotojų ir patalpų nesumažinsi, dabar jiems pats “nedarbymetis”, t.y. nedarbo daugėja, tad ir darbo su bedarbiais apstu. Vienintelis dalykas, ką galima būtų padaryti – pavadinime “Užimtumo fondas” išbraukti žodį “fondas” ir nemulkinti sąžiningai mokančių mokesčius žmonių tokiu draudimu, už kurį surenkamos lėšos išeina vėjais per perkvalifikuotų interesantų perkvalifikavimo perkvalifikavimą per užimtumo programas, o ne kaupia lėšas juodai bedarbystės dienai.