Individuali poeto įmonė ,,Paskutinis posmas” (apie autorinius)

Nuo pat pradžios buvau įsitikinusi, kad ,,įsodrinti” autorius - kvailystė. Tai pasitvirtino. Jei iki tol valstybė už autorinius darbus surinkdavo Gyventojų pajamų mokestį, tai sujaukus autorinius mokesčius, autorinės sutartys beveik iš viso dingo, ir dėl to niekas nelaimėjo.

Tik priėmus įstatymą, įtraukusį autorius į Sodros sistemą, buvo suburta tarpžinybinė darbo grupė prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos naujai priimtam įstatymui taisyti. Net tris mėnesius žinybininkai svarstė, ką gi dabar daryti su tais kūrybiniais darbuotojais ir kokią mokestinę sistemą jiems taikyti. Sprendimo variantai buvo trys - apmokestinti autorius pagal pilną programą (rus. ,,pa polnoj programe”), skaičiuoti mokesčius nuo pusės gauto honoraro arba grąžinti senąją tvarką, kai mokamas tik gyventojų pajamų mokestis.

Labai keista, bet didžiausias didžiausių mokesčių šalininkas buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, neva kitu atveju žurnalistai ir kūrėjai negaus pensijų, jei nemokės Sodrai, jei nemokės nuo viso uždirbto atlygio.

Nesuprantu tokių pamąstymų, nes dirbdama pagal autorines sutartis 4 metus mokėjau Sodrai pagal savanorišką draudimo sutartį. O savanoriškai mokėti Socialinio draudimo įmokas galima nuo minimalios algos, nuo didesnės, - nuo kokios tik nori. Stažas “eina”, esi socialiai apdraustas. Žinoma, kai atėjau į Sodrą ir pasakiau, kad noriu savavališkai-savanoriškai apsidrausti, į mane pažvelgė kaip į ne šio pasaulio gyventoją, pradėjo klausinėti ,,o kam jūs norite apsidrausti, ar pensijai, ar dar kam?”, praktiškai tapau įtariamąja. Kai atsakiau - ,,tiesiog noriu, kad dabar pensininkai gautų pensijas ir mažiau Vaikų globos namuose vaikų būtų”, tai net žagtelėjo.

Grįžkime prie mokesčių autoriams. Neapsikentusi Vyriausybės delsimo, vieną popietę sukviečiau kūrėjų asociacijų atstovus, keletą atlikėjų, kompozitorių, keletą teisininkų - tokią tarsi nelegalią darbo grupę, bet už tai ne tarpžinybinę, o paprasčiausią ir be tuščių “bla bla”. Žinoma, Gerb. tekstų autoriaus Gintaro Zdebskio niekas neįtikins, kad meno kūriniai turi būti “apsodrinti”. Pasak kolegos, menininkas pats pasirenka tokį gyvenimo būdą ir čia jo asmeninis reikalas, jei jis senatvę pasitiks prie konteinerių. Tad tik po ilgų diskusijų nusprendėme - optimaliausias variantas, kad autoriai mokėtų mokesčius nuo pusės honoraro. Ministrė Ingrida Šimonytė mielai sutiko dalyvauti viename mūsų posėdžių ir patikino, kad iš tiesų, tai - aukso vidurys. Juk bet koks kūrybinis darbas reikalauja ir sąnaudų - ar tai būtų juvelyrika, ar tapyba, ar maketavimas, ar koncertavimas ir t.t. Juk negali nurodyti autorinėje sutartyje patirtų išlaidų, kaip pvz. papuošalai, pėdkelnės, dvi bemiegės naktys fantazuojant, du šokėjų sijonėliai, programinė įranga ar scenarijaus rašymas nešiojamu kompiuteriu, kuris kartais genda. Iš tiesų, optimalus variantas - mokesčiai nuo pusės honoraro. Visi kalbinti autoriai sutiko, kad sunkmečiu tikrai reikia prisidėti prie Sodros gelbėjimo, bet dauguma kraipė pečiais, kad jau grįžo ,,seni geri grynųjų pinigų” laikai ir prie autorinių sutarčių vargų ar kas grįš.

„Didieji politikai” moka viską taip surėdyti, kad vis tiek liksi kvailio vietoje. Į įstatymo pataisą buvo prijaukta frazių „turi darbo santykius arba darbo santykius atitinkančius santykius” ir t.t. Paaiškėjo, kad priėmus įstatymo pataisas mokėti mokesčius nuo pusės autorinio atlyginimo turi teisę tik tie autoriai, kurie su niekuo nesusiję darbo santykiais, kitaip tariant, yra bedarbiai arba laisvieji menininkai. Tokių rinkoje labai mažai. Taigi dabar, jei autorius dirba kažkur pagal darbo sutartį, o laisvalaikiu užsiima autoriniais darbais, jis moka žvėriškus, protu nesuvokiamus mokesčius. Autoriui ,,į rankas” gaunant 1000 Lt reikia sumokėti 706,58 Lt mokesčių - GPM 197,37 Lt; Sodrai mokama nuo viso autorinio atlyginimo 9 proc. (išskaičiuojami iš autorinio atlyginimo) - 118,42 Lt ir 29,7 proc. sumoka darbdavys - 390,79 Lt. Viso mokesčių 706,58 Lt.

Pabendravus su kolegomis Seime susidaro toks įspūdis, kad dabartinis Socialinių reikalų ir darbo ministras Donatas Jankauskas (net gaila kartais žmogaus) tarp dviejų ugnių - iš vienos pusės bombarduoja buvęs ministras Jonas Rimantas Dagys, kuris neslepia savo nuomonės, kad autorinės sutartys turi iš viso išnykti, kad jei nepatinka dideli mokesčiai, tai lai kūrėjai užsiima individualia veikla, steigia individualias įmones ir tada jų sąnaudos darbui nebus apmokestinamos. Iš kitos pusės ministrą D.Jankauską spaudžia tokie teisinguoliai, kaip minėtas LŽS pirmininkas, kuris savo asmeninę nuomonę pateikia kaip visų šalies žurnalistų.

Bet kokiu atveju šiuo metu LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete yra sudaryta dar viena darbo grupė autorinių atlyginimų apmokestinimo tvarkai peržiūrėti. Gal šį kartą pavyks valdantiesiems pataisyti jau taisytą įstatymą. Turiu omenyje ne tik tai, kad bus suvienodinti mokesčiai visiems autoriams, nediskriminuojant dirbančių autorių, bet ir tai, kad bus sutvarkyta Sodros sistema. Juk visi sutiksite, kad jei aš nutapiau ir pardaviau paveikslą pernai, o pervedė į sąskaitą autorinį atlyginimą kaip tyčia šiemet ir tą mėnesį, kai aš išėjęs mėnesiui vaiko priežiūros atostogų, jokių išmokų negausiu ir dar primokėti turėsiu valstybei (ne vieną tokį atvejį yra aprašiusi Lietuvos spauda). Beje, Sodroje pagal autorines sutartis dirbantiems tiesiai šviesiai pataria: “Prašykite, kad jums pervestų honorarą iki išeinant tėvystės atostogų, o jei susirgote, tai kuo skubiau skambinkite užsakovui, kad sumokėtų už atliktus autorinius darbus po ligos, nes kitaip - špyga.”

O gal tikrai paklausyti dėdės Rimo ir kurti po individualios veiklos sparnu? Hm… Dar įsivaizduoju, kad šaltkalviu dirbantis žmogus, laisvalaikiu kuriantis iš metalo meno dirbinius, steigia individualią įmonę ,,Metalinis” ar užsiima individualia veikla. O kaip suprasti ar bent bandyti įsivaizduoti ,,individualią poeto veiklą”, kaip registruoti individualią atlikėjo, kompozitoriaus ar muzikos aranžuotojo Vardenio Pavardenio įmonę? Kur tada dingsta autorystės, intelektualinės nuosavybės sąvoka? Mokesčius mokėti reikia, nes jei nemoku aš, tai aš vagiu iš savo sesers, brolio ir kaimyno, juk jiems tada tenka mokėti dvigubai - ir už mane, ir už save. Bet kol mokestinė sistema visiškai neatitiks konstitucinės lygiateisiškumo nuostatos, tai tauta iš principo vengs mokesčių. Jei paprasčiausius autorinius atlyginimus galima apmokestinti net trim būdais (jei niekur nedirbi, jei sudarai autorinę su savo darbdaviu, jei sudarai autorinę sutartį su kitu darbdaviu), tai nereikia stebėtis, kad rašytojai ir dailininkai tuoj dirbs pagal vyžų pynėjo verslo liudijimus.

P.S. O dabar jums pateikiu paskaičiavimus, kaip šiuo metu atrodo autorių apmokestinimas.

Yra 3 kategorijos autorių:

Pirmoji. Tie, kurie turi su įmone darbo sutartį ir iš jos dar gauna autorinį atlyginimą. Taikomi mokesčiai GPM 15 proc., Sodra 8 proc.+17 proc.=25 proc.

Antroji. Autoriai kurie yra bedarbiai, t.y. visai nedirba pagal darbo sutartį jokioje įmonėje. Taikomi mokesčiai GPM 15 proc., Sodra 9 proc.+ 29,7 proc.=38,7 proc., bet Sodra mokama tik nuo 1/2 priskaičiuoto autorinio atlyginimo. Tokiems autoriams mokesčių suma yra mažiausia, tačiau tokių autorių praktiškai nėra.

Trečioji. Autoriai, kurie nedirba įmonėje pagal darbo sutartį ir gauna iš mūsų įmonės autorinį atlyginimą, bet pagal darbo sutartį dirba kitoje įmonėje. Jiems tenka pati didžiausia mokesčių našta, nes jiems taikomi tokie pat Sodros mokesčio tarifai kaip ir 2 autorių rūšiai, bet jie moka nuo viso priskaičiuoto autorinio atlyginimo.

Štai pavyzdys, jei autorius ,,į rankas” gauna 1000 Lt.

Pirmos kategorijos autorius sumokės: GPM 194,81 Lt; Sodra 8 proc. (išskaičiuojama iš autorinio atlyginimo) - 103,90 Lt ir Sodra 17 proc. (sumoka darbdavys) - 220,78 Lt. Viso mokesčių 519,49 Lt.

Antrosios kategorijos autorius sumokės: GPM 186,34 Lt; Sodra mokama tik nuo pusės priskaičiuoto autorinio atlyginimo 9 proc. (išskaičiuojami iš autorinio atlyginimo) - 55,90 Lt ir 29,7 proc. sumoka darbdavys - 184,47 Lt. Viso mokesčių 426,71 Lt.

Trečios kategorijos autorius sumokės: GPM 197,37 Lt; Sodra mokama nuo viso autorinio atlyginimo 9 proc. (išskaičiuojami iš autorinio atlyginimo) 118,42 Lt ir 29,7 proc. sumoka darbdavys 390,79 Lt. Viso mokesčių 706,58 Lt.

Akivaizdžiai matosi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto lygiateisiškumo principo pažeidimas, kai už tą patį darbą priskaičiuojami skirtingi mokesčių dydžiai diskriminuojant dirbančius pagal darbo sutartis menininkus .

Pagarbiai,

l.e. tautos atstovės pareigas

Donalda Meiželytė

Geriau eiti miegoti tuščiu skrandžiu, nei pabusti skolingam!

Mano kolega Andrius Mazuronis pateikė man keletą klausimų (savaitraštyje „Privatu” tokia rubrika yra, kur žmonės vieni kitiems klausimų pažeria). Keletą savo atsakymų pateikiu ir Jums.

Žinau, kad esi ilgametė ir ištikima Lazdynų gyventoja. Dabartinė Vilniaus miesto valdžia sparčiais žingsniais, neįsiklausydama į miestiečių nuomonę, nori duoti leidimą šalia šio rajono statyti šiukšlių deginimo gamyklą. Ką manai apie tokius miesto valdžios ketinimus?

Šia tema iš tiesų domėjausi, nes Lazdynuose yra susibūrusi grupė aktyvių pilietiškų žmonių, mums talkina ir mokslininkai, ir specialistai. Pirmiausia, tai Lietuvoje visiškai nėra komunalinių atliekų rūšiavimo, pakuočių supirkimo sistemos. Jei vaisvandenio pakuotė kainuotų 3 litus, o jos turinys 1 litą, tai vargu, ar kam kiltų ranka tą plastikinį butelį mesti į konteinerį. Bet, kam tai rūpi? Juk yra suplanuotas sklypas su visomis elektros ir šilumotakių jungtimis, strategiškai patogus vienai grupei iš „R” raidės, o kad ataskaitoje dėl šios gamyklos poveikio aplinkai net vėjo kryptis buvo pakeista, juk už ataskaitą mokėjo suinteresuotoji grupė, kad gamykla technologiškai pasenusi, kad yra šūsnys tyrimų, jog 30 km spinduliu aplink tokias gamyklas ženkliai padaugėja gyventojų sergamumas lėtinėmis nervų ligomis ir vėžiniais susirgimais, tai nei motais. Kaip pavyzdys nuolat rodoma Vienos centre stovinti gražiom spalvom apipeckiota Šiukšlių deginimo gamykla, nors Viena - labiausiai užterštas miestas Europoje, o vietos politikai šnabždaasi, kad jie tik gyventojams nieko nesako apie šio monstro kenksmingumą aplinkai. Vilniaus savivaldybėje gi sparčiai dėliojami kažkokių tetučių parašiukai tokios gamyklos Vilniuje statybai. O ką? Europos sąjunga sumokės už jos pastatymą, įdomioji grupė „R” ją eksploatuos ir kažin, ar galvos apie filtrus nuo kiekvieno deginimo procese išsiskiriančio cheminio junginio, kuris išeis virš miesto. Jau Lazdynuose veikianti vandenvalos gamykla įrodė, kad filtrai - blefas ant popieriaus. Patikėkite, kentės visas Vilnius, o po to tokias pačias atliekų deginimo gamyklas statys ir kituose miestuose, žiaugčiosime ir sirgsime visi. Be to, po deginimo lieka atliekos prilyginamos branduoliniam kurui, jas utilizuoja, berods, tik Vokietijoje viena įmonė, tačiau tikiu, kad ten jų niekas neveš, o laidos čias pat, kur gruntiniai vandenys teka. Juokinga man klausytis, kai kai kurie Seimo nariai, ankščiau lyg ir patys dirbę linksmojoje grupėje „R”, agituoja už tos gamyklos statybas ir dievagojasi, kad bus deginamos tik išrūšiuotos šiukšlės. Leiskite nusijuokti jums į veidą. Kai šiukšlės bus realiai rūšiuojamos, perdirbamos, tai organinių atliekų tvarkymas tikrai nepareikalaus gamyklos. Yra daug modernesnių ir saugesnių aliekų utilizavimo technologijų, tik va, nusprendė prieš gerą dešimtmetį būrelis „R” būtent tokią statyti, nors JAV, Japonijoje ir Europoje tokias tik uždarinėja, ir baigta. Čia ir išryškės, kaip krikščioniškai demokratiškai atsižvelgiama į viešąjį interesą. Labai džiaugiuosi, kad šiuo klausimu rankų nenuleidžia Seimo narė Danutė Bekintienė, žurnalistas Gintaras Deksnys ir lazdyniečiai. Reikės, kviesiu visus prie to sklypo prieigų pasėdėti ant kelio prieš statybinę techniką. Uždegsime laužus, pasistatysime palapines ir pagyvensime ten, kol praeis noras gudragalvių grupei „R” mus ketinti nuodyti ir tik savo piniginių interesų paisyti. Oj, dabar baisu bus namo vakarais grįžti, vai vai, dabar jau prikurs apie mane nebūtų istorijų jų valdoma žiniasklaida ir turėsiu teisintis, kad aš ne kupranugaris, bet tiek to.

Kadangi ėjai į seimą su tam tikromis mintimis ir tikslais, ar galėtum įvardinti bent porą pagrindinių darbų, kuriuos įvykdžius galėtum pasakyti, kad seime buvai ne veltui???

Nėra darbų pagrindinių ar nepagrindinių. Peržiūrinėjame dabar su specialistais higienos normas, pakeitimai palengvins gyvenimą tik menkai daliai, bet kai kurie smulkūs verslininkai jau galės ramiau kvėpuoti nuo higienos inspektorių interpretacijų, nes, kaip žinia, kiekvienam tikrintojui atrodo vis kitaip, juk reikia savo darbą ir buvimą tarnyboje pateisinti bei kokį pažeidimų aktą surašyti. Va, Vilniaus Valakupių reabilitacijos centre panaikinta programa turintiems mažiau 20 procentų darbingumo. Iki šiol žmonės su negalia (cerebraliniu paralyžiumi) galėjo ten susirinkę bendrauti, užsiimti rankdarbiais, dabar jie iš viso palikti kas sau tarp keturių sienų. Rusijos piliečiai, turintys bendrą verslą su Lietuvos įmonėmis, laukia vizų po kelis mėnesius, o kai pareiškia pretenzijas, tai konsulas išeina povo povyza ir pasako, kad jei dar pašokinėsi iš viso vizos negausi, o juk verslininkas nori į Lietuvą pinigų atvežęs investuoti. Atrodo, smulkmenos, kiek žmonių palies tokie sprendimai kaip pirmumo teisės gauti vizas suteikimas užsienio piliečiams turintiems Lietuvoje verslą? Bet kaip sakė Benjaminas Franklinas: „Grūdas prie grūdo duoda aruodą”. O dar geriau dabar Lietuvai tiktų dar vienas jo pamokomas posakis: „Geriau eiti vakare miegoti tuščiu skrandžiu, nei atsibusti skolingam”. Tik dabartinė valdančioji šį posakį savo sprendimais visai iškreipė - tauta eina miegoti tuščiais skrandžiais ir vis tiek ryte prabunda labai skolinga. Siaubas kažkoks.

Ne paslaptis, kad į politiką atėjai iš kūrybinio darbo šou versle. Sakyk, kaip balsavai seimui priiminėjant sprendimus dėl pagal autorines sutartis dirbančių asmenų apmokestinimo? Ar jautiesi viską padariusi, kad apgintum savo buvusius kolegas?

Man didžiausia gėda, kad buvau valdančiojoje koalicijoje ir kaip naujokė aklai tikėjau galingaisiais koalicijos broliais - Demokratiškaisiais krikščionimis-TS. Maniau, ką gi, tokia galinga politinė jėga, turinti neabejotinai daug patirties ir būrį profesionalių ekonomistų, jau jie tai žino, ką daro, nors nuo pat pradžios buvau įsitikinusi, kad įsodrinti autorius - kvailystė. Tai pasitvirtino. Jei iki tol valstybė už autorinius darbus surinkdavo Gyventojų pajamų mokestį, tai autorius „įsodrinus” autorinės sutartys iš viso dingo ir dėl to niekas nelaimėjo. Organizavau darbo grupę autorinių mokesčių peržiūrėjimui. Pasitelkėme tarpžinybinės dabo grupės prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos trijų mėnesių darbo rezultatus, kurių vienas optimaliausias variantas buvo toks, kad autoriai mokėtų mokesčius nuo pusės honoraro. Tuo metu patikėjau ir Ingridos Šimonytės (tuomet dar ne Finansų ministrės) , kuri mielai sutiko dalyvauti viename mūsų posėdžių, patikinimu, kad iš tiesų, tai - aukso vidurys. Tačiau „didieji politikai” moka viską taip surėdyti, kad vis tiek liksi kvailio vietoje. Į įstatymo pataisą buvo prijaukta frazių „turi darbo santykius arba darbo santykius atitinkančius santykius” ir t.t. Paaiškėjo, kad mokėti mokesčius nuo pusės autorinio atlyginimo turi teisę tik tie autoriai, kurie su niekuo nesusiję darbo santykiais, kitaip tariant, yra bedarbiai arba laisvieji menininkai. Tokių rinkoje labai mažai. Taigi dabar, jei autorius dirba kažkur pagal darbo sutartį, o laisvalaikiu užsiima autoriniais darbais, jis moka žvėriškus, protu nesuvokiamus mokesčius. Autoriui ,,į rankas” gaunant 1000 Lt reikia sumokėti 706,58 Lt mokesčių - GPM 197,37 Lt; Sodrai mokama nuo viso autorinio atlyginimo 9 proc. (išskaičiuojami iš autorinio atlyginimo) 118,42 Lt ir 29,7 proc. sumoka darbdavys 390,79 Lt. Viso mokesčių 706,58 Lt. Socialinių reikalų ir darbo ministrui jau įteikiau įstatymo pataisas, kur autoriniai mokesčiai būtų vienodi nepriklausomai nuo to ar žmogus turi nuolatinį darbą, kas yra labai sveikintina, ar ne. Nenuleisiu rankų, nes tokie mokestiniai viražai yra alogiški.

Ar labai stipriai pasiilgsti gyvenimo šou verslo ritmu? Ar negraužia nostalgija žiūrint į vaizdelius kai dainuoji dažnutes ar šėlsti scenoje?

Žmogus turi keistą įprotį idealizuoti tai, kad buvo gražaus kadaise. Dažniausiai su nostalgija prisimenami laikai, kai buvai jaunas, guvus, trykštantis optimizmu ir energija. Dėl to kai kurie vyresni žmonės idealizuoja Tarybinius laikus, nes tai buvo jų jaunystė - su niekuo nepalyginamas laikas, kai jūra iki kelių ir poreikiai paprasti, kai džiaugiesi menkiausia smulkmena. Nepamiršk, Andriau, kad „Šou verslas” dėl to ir vadinamas verslu, nes tai - verslas. Aš ir dabar galiu padainuoti miestų šventėse, labdaringuose renginiuose ar giminės susibūrime be atlygio. Jei nueičiau pasveikinti kokios nors įmonės į jų šventę ir padainuočiau, tai niekas nepatikėtų (pagal savo sugedimo laipsnį), kad tai dariau dykai, vis tiek įtarinėtų, kad paėmiau arba voką arba kokį “barteriuką”, todėl per metus dainavu tik dviejuose renginiuose - Žagarės vyšnių festivalyje miestelėnams ir Kazlų Rūdoje per jaunimo sporto žaidynes, kurias organizavo visuomeninis judėjimas „Jaunoji Sūdūva”.

Koks tavo gyvenimo poelgis yra pats kvailiausias ir jo niekada nebekartotum?

Tai kad jų tikrai ne vienas. Esu per daug pasitikėjusi keliais žmonėm ir per tą savo patiklumą sumokėjusi, bet, nori nenori, aš tikiu gėriu ir žmoguje iki paskutinio ieškau gėrio prado. Nuteisti lengviausia, sunkiausia įsigilinti, kodėl žmogus vienaip ar kitaip pasielgė, kas jį verčia būti piktu ar nelaimingu. O vienas kvailiausių mano poelgių - tai buvęs nuoširdus pasitikėjimas žiniasklaida, kuri progai pasitaikius niam niam pavalgo nervą vieną kitą. O šiaip, manau, kad žmogus sukurtas ne kančiai, o džiaugsmui, ne sielvartui, bet kartais ir pakvailiojimams.

Žinau , kad kalbėti apie kolegas yra nedėkingas užsiėmimas, tačiau, kaip vertini savo buvusių kolegų Lino Karaliaus ar Astos Baukutės elgesį patekus į seimą?

Jie kol kas abu mano kolegos kaip ir tamsta. Apie kitus nemėgstu kalbėti, o juo labiau kitus teisti ar smerkti. Dar nemėgstu sureikšminti mass medios sutirštintų istorijų, hiperbolizuotų atpasakojimų, kaip kažkur, neva, „patikimų šaltinių” teigimu, kažkas, kažką, kažkur. Oras visa tai. Galiu tik pati pafilosofuoti ir paieškoti atsakymų. Na gerai, imkime Liną. Kaip suprantu, jis užsisakė bilietus skrydžiui dar nežinodamas, kad sesija bus pratęsta, na, kaip ir ne pasaulio pabaiga. Bet to dar 2004 metais liepos mėnesio nutarimu Konstitucinis teismas pasakė savo nuomonę, kad turėtų būti reglamentuotas Seimo narių atostogų laikas. Tik va bėda, tuomet Seimo nariai tą vasario mėnesį nebūtų gavę parlamentinei veiklai skirtų 7 tūkstančių vokeliuose neatsiskaitytinai. Juk nuostoliai! O keliavo seimo nariai net ir normalių sesijų metu, istorija to nenutyli, tik kad jų partijų draugai „informavimo leidiniai” to neeskaluodavo ir tiek. Dar keisčiau, kad iš tiesų pasitvirtina nuostata „Skandalą geriausia gesinti skandalu”, vienur gryni pinigai skraido už kažkokias „paslaugas”, kitur galvos mulkina tautą, kaip čia viskas gerėja ir toliau bankams tarnauja, bet ar tai kam rūpi? Juokaujat?

Ar tapus krikščionių partijos nare pradėjai dažniau lankytis bažnyčioje? Ar nesijaučia didelė konkurencija tarp krikščioniškų partijų, jūsų, krikščionių demokratų ir pan.????

Aš niekada nebuvau bažnytinių apeigų lankytoja. Ir dabar per televiziją kai transliuoja mišias, šiurpstu, kaip susėdę valdininkai klauso pamokslų. Jis šiandien paklausė, išėjo ir pensijas nurėžė mintyse galvodamas: „Ai, tiek to, reikia rėžti dabar, paskaudės, po trijų metų jau bus pamiršę ir vėl už mus balsuos”. Jei nuolatinis melas pridengiamas nuolankaus tikėjimo kauke - tai apgavystė. O kartais tokių mišių lankytojų sprendimai gyvenimus suluošina. Pavyzdžiui, nesuprantu, juk dirbantis privačiame versle pensininkas iš dalies kompensuoja savo pensiją mokėdamas mokesčius, jis jaučiasi reikalingas, jam ne ligos galvoje, jis juda, yra visuomeniškas, o jei dar dirbo visą gyvenimą dviem etatais, jei ne į šokius vaikščiojo ar prie butelio sėdėjo, o visą gyvenimą dirbo, tobulinosi, mokėjo mokesčius valstybei ir užsitarnavo didesnę pensiją - tai jis pats kaltas, jis nuvertinamas kaip koks niekšelis, kuriam nė motais buvo dirbti, sąžiningai mokėti mokesčius, kelti šalies gerbūvį, užauginti vaikus pilnaverčiais šalies piliečiais (tokių neliečia).

Man šiek tiek nemalonu, kad, pasirodo, gali būti demokratiški krikščionys, o tiesiog krikščionys susiburti - ne. Nemeluosiu, per dviejų partijų jungimosi suvažiavimą vienintelė balsavau prieš tokį pavadinimą, bet tie, kurie dabar nori nuosavybės teise tik sau pasigrobti šitą žodį „kikščionis”, tie, kurie pyksta ir trepsi, kad „ vai vai, kokie gi jie krikščionys”, pagal visą krikščionybės mokymą turėtų džiaugtis, kad vis daugiau žmonių priima šias tikėjimo tiesas. Tie, kurie turėtų ganyti savo aveles ir ieškoti paklydusiųjų avelių, neturėtų piktžodžiauti. Kartais graži forma turi ne kokį turinį, kartais atvirkščiai. Tai gal pasimėtome visi akmenimis ir pasijusime geresniais nuo to, kad pataikėme artimui savo į galvą? Aš jau seniai supratau, kad būdamas politinėje rinkoje turi būti gudrus kaip žebenkštis. Bet gal jau gana? Nejau negalima normaliai atsovauti žmonių, normaliai valdyti valstybę tiesiog netrukdant šalies piliečiams gyventi ir kurti savo ateitį? Pasakysiu paprasčiau, valdžia, atstok nuo žmonių ir leisk jiems kvėpuoti.

Kadangi dabar gyvename moterų valdymo eroje, sakyk koks yra aukščiausias postas valstybės valdymo piramidėje, kurį norėtum užimti?

Jau ko ko, bet postų man nereikia. Pats žinai, kaip reikia išmanyti akių dūmimo meną būnant ministru ar viceministru. Juk pats žinai, kaip jie moka išsisukti nuo bet kokio aštresnio klausimo. Kaip marionetės už virvelių tampomos, dar gerai, kad ne visi tokie. Pagalvok, jei tavo partijai suaukojo kažkokie mistiniai dėdės milijoną rinkimams, tai ką laimėjęs rinkimus turi daryti? Neleisti jiems statyti vieno ar kito objekto, nors gyentojai ir mokslininkai sako - ne? Politika - juk visiškas biznis, įteisinta verslo struktūra. Ir nors kuolą ant galvos tašyk tokiems, kurie atiduoda alkoholio prekybą į kontrabandininkų rankas užsmaugę legalią alkoholiu prekybą, neperžiūri palūkanų normų, atseit jos priklauso nuo bankų, nors nieks ir nesiaiškino, ar nėra tai karteliniai susitarimai kelių stambiųjų bankų, būsto programos - užribyje, jaunoms šeimoms jokių prošvaisčių iš valstybės nuomotis taip vadinamąjį socialinį būstą, nors visur Europoje valstybė suteikia tokią galimybę visiems piliečiams. Dar pavardinti?

Su kuriuo iš dabartinio seimo narių niekada nedainuotum duetu ir kodėl?

Pirmiausia reikėtų atlikti perklausą ir tada galėčiau nuspręsti, kuris su meška augo. Kadangi dainavimas - dalykas taikus, tai galėčiau su bet kuriuo padainuoti, na, o jei konkretus seimo narys man nelabai patiktų arba būtų prasikaltęs šaliai kokiu nors negeru savo sprendimu, tai dar smagiau būtų, nes galėčiau dainuodama ne ten įstoti, paimprovizuoti ir per dainos pragrojimą pasakyti viską, ką galvoju, būtų linksma.

Pamintijimai

Vyriausybė nori įvesti lygiavą

Pirmiausia aš vyriausybę pagirsiu, bet po to paburbuliuosiu kaip sena žiežula su šluotkočiu mosuojanti kai kaimynų vaikai futbolo kamuolį į jos kiemą vis įspiria..

Kasdien skaitydama ministerijų pranešimus spaudai nagaliu nepasidžiaugti kai kuriais iš tiesų gerais vyriausybės bei ministerijų sprendimais ir darbais kaip antai, bet, ai, ne gi čia pradėsiu linksniuoti tuos gerus darbus, kai Lietuvos masinio informavimo priemonėse niekas apie gerus darbus nekalba, o tik rėkia apie tai, kas blogai pridedant toms blogybėms tokius išsireiškimus kaip „skerdynės”, „tautos naikinimas”, „švaistūnai” ir t.t. ir panašiai. Kuo aš blogesnė, kaip pasakytų frau Frekenbok.

Tad pakalbėsiu apie blogį. Metus padirbėjusi seimelyje supratau, kad kai kurie sprendimai vilkinami dešimtmečiais ir stumiasi į priekį tik gerai patarkavus vykdomosios valdžios pasturgalį. Laisvai mąstančių žmonių kritika ir klausimai, kaip pvz. Ekspertai.eu kolektyvo. lieka užribyje. Išgirdus tokius „negarbingus” žodžius kaip alkoholis, pluoštinės kanapės arba tokius išsireiškimus kaip reprodukcinė sveikata ar nepilnamečių apsauga nuo neigiamo informacijos poveikio, seimas suūžia, nes visi turi ką tomis temomis pasisakyti. Jei tik pasiūlytum leisti prekybą alkoholiu iki 12 nakties (tiek dirba didieji prekybos centrai), o nakties metu leisti prekybą silpnesniais alkoholiniais gėrimais (kaip Norvegijoje), iš karto sukiltų grupė veikėjų, sergstinčių tautiečių sveikatą. Na, gerai jau, gerai, tiek to, tie kas gėrė surogatus, tie juos sėkmingai vartoja ir toliau, tik be banderolių, o iš taškų (ką veikia policija, kuri net naktinių plaštakių taškus kartas nuo karto susemia?). Daugiau nepatogumų romantiškai nusiteikusioms poroms, dirbančioms iki išnaktų, vėlyviems prekybos centrų lakytojams, kurie slampinėdami nepasižiūri į laikrodį ir po to prie kasos turi raudonuoti kaip vaikai pavogę obuolį palikdami vieną iš išsirinktų pirkinių prie kasos. Kadangi ne visų kasų laikrodžiai nustatyti vienodai, tai, pasak tautosakos, vienos kasos klientai bėga prie tos „vėluojančios” net dulkių atsiranda ant steriliosios mažmenininkų dangos.

Lengviausia viską uždrausti, reguliuoti, kontroliuoti, bet kai vyriausybė pasiūlė įsteigti jau berods 148 kontroliuojančą tarnybą - Ombudsmeną, net „daugumai” nusvino rankos ant „ne”.Prancūzai kieti, sako, jūs, žmonės, kvėpuoti tik pradėkite, mes jūsų kelis metus neterorizuosime ir nepersekiosime. Pas mus kitaip. Pvz. Istorija, vieno miestelio vienan baran atvežė dvi bačkutes alaus, bet vieną sumaišė su kitam barui vežta ir ką jūs sau manote? Nei iš niekur, nei iš čia pasirodo dvi tetutės kontroliuojančios bačkutes ir prirašo vos ne licencijos atėmimo aktą, nes ant vienos bačkutės data neatitinka. Jokio žmogiškojo faktoriaus, tik baimės faktorius “pažeidėjo” akyse. Gerai, kad to bariuko savininkas užsispyrę kaip senas jūrininkas ir teisme laimėjo, o kiek numoja ranka ir sumoka baudas, atsiprašinėja ir nusileidžia. Toks vaizdas, kad ne valstybės tarnautojai dirba žmonių gerovei, o atvirkščiai. Na, kada matėte, kad policijos pareigūnai keistų kokiai moteriškei nuleistą padangą ar senolį per gatvę pervestų? Užburtas ratas, pareigūnas gauna algą kaip „Naša Raša” herojus ir nemyli mūsų,o mes tada ir jo nemylime. Nėra abipusės meilės nors tu ką. Kažkada dainavau tokią dažnutę: „Kontrolė kontrolierius kontroliuos”. Tai ko čia visuomenei džiūgauti, jei ją smaugia ant kiekvieno kampo?

Dabar vyriausybė sugalvojo lygiavą - jeigu tu, pensininke, dar dirbi, tai kaip rėšim mes nuo tavo pensijos, kad net žiežirbos birs. Pala pala, nesupratau, o tai juk dirbantis pensininkas moka mokesčius ir tai pačiai Sodrai dalį savo pensijos kompensuoja, kaip sakoma, iš naujo užsidirba. Gerai, tuomet jokių mokesčių dirbantiems pensininkams ir pažiūrėsim, kas bus. Vyriausybė , matyt, pamiršo, kad mūsų socialinė piramidė - ne piramidė, o kažkokia neaiški figūra, gal trapecija, o gal iš vis kaip koks kampuotas smėlio laikrodis. Įprastoje visuomenėje socialinės eglės viršūnėje pats seniausias tos visuomenės pilietis, o eglės apačioje sodrios lajos šakų - vaikų, paauglių, jaunų specialistų, jaunų dirbančiųjų, kurie išlaiko tą eglės viršūnę, šalies senolius. Pas mus viskas atvirkščiai, jaunimas jau seniai išdūmęs kur akys mato, o sėkmingo Lietuvos prieauglio rezultatas, pasiektas neįvedus jokių saugiklių piktnaudžiavimams motinystės išmokų užauginimu ir nepasidomėjus užsienio šalių praktika, dar kada tik subręs. Be to, vyriausybė pamiršta, kad pensijinio amžiaus žmogus, eidamas nors ir į kokį darbelį. neprisigalvoja ligų, yra motyvuotas visuomenės narys, nesijaučia nereikalingas, užmirštas ir jam nereikia antidepresantų. Sutikčiau su solidariu socialinių išmokų sumažinimu 3-4 procentais visoms socialinėms grupėms. Grindys 850 Lt (kaip „Bočiai” siūlė}. Niekaip nesuprantu, kodėl žmogus visą gyvenimą studijavęs, naktim nemiegojęs, siekęs gyvenime, dirbęs keliais etatais turi valstybei būti solidarus labiau nei tas, kuris gal nosį krapštė. Man iš tieų labai gaila savo tėvų kartos, kuri atidavė savo metus ir jėgas svetimai valstybei, kurių sukurtas gerbūvis buvo išparceliuotas, nubankrotintas, likviduotas ir išgrobstytas. Kodėl mes neturime Europoje garsios firmos „Inkaras” - sportinės avalynės gamintojos, kodėl mes negaminame skaičiavimo mašinų gamykloje visame pasaulyje gaibstomų mobiliųjų telefonų „Sigma LT” aparatų, kodėl tada viskas buvo tik griaunama? Ech, sakė Retas Batleris Margaretos Mičel romane „Vėjo nublokšti”, kad geriausia susikrauti milijonus, kai griūva valstbės…

Beje, turiu puikią idėją, kaip sustabdyti asocialių moterų gimdymą pasipelnymo vardan. Jei moteriai poliklinikoje atliekama abrazija ar abortas arba jei moteris jau yra atidavusi savo vaiką į vaikų globos namus ar motinystės teisės iš jos atimtos - socialinis darbuotojas bei ginekologė turi jai pasiūlyti nemokamą ilgalaikę apsisaugojimo nuo nėštumo priemonę - mechaninę spiralę. Žinoma, dar geriau būtų, jei moteris, kurios vaikas jau gyvena vaikų globos namuose, netektų teisės auginti kito savo kūdikio tik jį pagimdžiusi. Aišku, susiduriame su žmogaus teisėmis, o gal ta moteris pasitaisė, gal jei vieną vaiką laikė pusbadžiu, tai kitą prižiūrės, gal… Bet girdėjau atvejų, kai iš pašalpų jos duoną pelnosi ir atvirai tyčiojasi iš normalių daugiavaikų mamų, kurios vos galą su galu suduria, dirba ir vaikučius augina. „Tu dirbk dibk, mokytojka, o aš kaip gimdžiau, taip ir gimdysiu”, - daugiavaikei pedagogei metė viena tokia veikėja, kuri paaugina vaiką iki dvejų trijų metų ir atiduoda Lietuvai tėvynei. Netvarka.

Ai, nusibodo rašyti, prisėsiu po savaitės, pakalbėsime apie ilgalakius investicinius projektus, kurie sukurtų darbo vietų, gaivintų ūkį, gerintų šalies infrastruktūrą. Dar apie TVF neblogai būtų padiskutuoti, nes ko jau ko, bet turėti atvirą kredito liniją, kuri esant bėdai pagelbėtų, būtų tikrai pravartu, pvz. ilgalaikiams investiciniams projektams - betoninei autostradai, kad baigtūsi pinigų plovimas dangos sluoksniuose ir kad galima būtų rajoninius kelius ir mietų gatveles sutvarkyti. Iki