Darbabiržės naujienos

Vienai moteriškei vienoje Darbo biržoje pasiūlė vienoje firmoje grybus rūšiuoti, nors dar vakar “Jabadabadu” laidoje rodė siužetą apie šią firmą, pasakojo, kad žmonėms ten nemokamos algos, per valandą jie uždirba vos 2 lt, o jei neateini į darbą - gauni 50 lt baudą. Kinkuoja galvą moteriškė į šonus - nenori ji tų grybų, o darbabiržės darbuotoja burbuliuoja: “Imi darbą arba eini lauk”. Grybams jau net alergiją pajutusi moteris dar kartelį paprašė informacijos apie tą grybų firmą ir gavo atsakymą: “Jeigu neišeisit, iškviesim policiją”. Policijos nekvietė, bet iš Darbo biržos sąrašų išbraukė.

Nedidelės įmonės savininkas net keiktis išmoko, sako: “Pypt, jau nebegaliu: informavau Darbo biržą, kad man reikia dviejų darbuotojų, tai visos, kurias atsiunčia, tik prašo pasirašyti dokumentą, kad jos man netiko, nors Darbo biržos mokymo centre baigė specialius kursus ir joms buvo mokama stipendija. Tai ko jos tuos kursus lanko, jei žino, kad to darbo nedirbs? Girdėjau, kad net kyšius moka, kad patektų į tuos kursus”.

Kai kurie piliečiai sako tiesiai šviesiai – „dirbu nelegaliai, gyventi reikia, kaip ne kaip pinigėliai, o ir sveikatos draudimą valstybė tuomet už mane sumoka, šildymą kompensuoja, vaikus maitina“. Darbdaviui, atsisakius pasirašyti raštą apie netikimą, net akis išpučia, suprask, kaip tu, gyvulį, nesupranti, kad sunkiai verčiuosi, kur tavo užuojauta?!

Dar vienas jaunuolis susidūrė su Darbo biržos darbuotoja Aldona, kuri tiesiai šviesiai paklausė, ar jis negalvoja važiuoti dirbti į užsienį. Ei, palaukit, tai kaip čia dabar išeina? Žmogus juk dvidešimt metų mokėjo 1,1 proc. nedarbo socialinio draudimo nuo Sodros įmokų į Užimtumo fondą. Koks čia draudimas, jei netekus darbo tau siūlo keliauti kuo toliau?

Užimtumo fondas - specialus fondas, kurio piniginėmis lėšomis finansuojamos užimtumo rėmimo priemonės ir darbo rinkos paslaugos. Iš šio fondo skiriamos lėšos Darbo biržai, Darbo rinkos mokymo tarnybai ir jų teritoriniams padaliniams išlaikyti, nedarbo socialinio draudimo išmokoms mokėti bei užimtumo rėmimo projektams finansuoti.

Gyventojų užimtumo tyrimų duomenimis vidutiniai metiniai nedarbo rodikliai per praėjusį dešimtmetį buvo labai skirtingi. 2001 m. bedarbių skaičius siekė net 284 tūks., 2005 m. – dvigubai mažiau - 133 tūkst., 2007 m. Darbo birža buvo užregistravusi vos 69 tūkst. nedirbančių darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų, o 2009 m. šis skaičius šoktelėjo net trigubai ir siekė 225,1 tūkst. Šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje gyventojų užimtumo statistinio vertinimo duomenimis  bedarbių buvo 277 tūkst. Išvada -  Darbo birža su nedarbo didėjimu ar mažėjimu neturi nieko bendro, darbo vietų ji nekuria. Darbo skelbimus pasiskaityti gali kiekvienas Lietuvos pilietis ir pats viešosiose bibliotekose, kurios kompiuterizuotos ir pažangios.

Lietuvos darbo birža išsipūtė iki 90 teritorinių biržų, jų skyrių ir nuotolinių klientų aptarnavimo centrų. Kai kuriuose iš jų vienam darbuotojui tenka nuo 106,8 kv/m vienam darbuotojui (Jonavos skyriuje) iki 159 kv/m (Švenčionių skyriuje). Joniškyje Darbo biržos pastatas savo didybe nenusileidžia Vilniuje pastatytam Generalinės prokuratūros kubui. Tiesa, pastatas – milžiniškas, tik Joniškio Darbo birža prijungta prie Šiaulių teritorinės ir stovi jis vienišas, liūdnas, toks tamsus, nors visas iš marmuro.

Darbo biržoje ir  Darbo rinkos mokymo tarnyboje darbuotojų ir patalpų dabar nesumažinsi - jiems pats “nedarbymetis”, t.y. nedarbo daug, tad ir darbo su bedarbiais apstu. Darbo daug, daug ir atsainumo, ne visada ir nervų užtenka su interesantais bendraujant.  O nervus tausoti reikia, nes nuo nervų visos ligos, tai gal paimam ir uždarom darbabiržę, kad visi sveiki būtų?

Turi verslą – esi žulikas

Visais laikais Lietuvoje buvo ramių žolėdžių – sąmoningai, tvarkingai mokančių mokesčius ir jų nemokančių agresyvių gudručių. Šiuo metu net ir ramieji žolėdžiai išvesti iš kantrybės arba dalį pajamų nuslepia, arba važiuoja iš čia, kad nebegadintų sau sveikatos.

Vienas iš ramiųjų nurodo priežastis, kodėl išvažiavo dirbti į užsienį. Jo pasisakymas bendrais bruožais nusako, kokia nesveika kontroliuojančių institucijų persekiojimu pritvinkusi atmosfera tvyro šalyje: “Kai krizė prasidėjo, dėl kelių centų klaidos Sodra pradėjo blokuoti sąskaitas. Nors mokesčius visus sumokėdavau, tačiau patikros būdavo kiekvieną mėnesį... Tai kaip dirbti, jei esi nuolatos strese? Per tą stresą su mergina išiskyriau, o po to matau - velnias gaunas, tai neliko kito kelio… Dirbu dabar užsienyje, bet nestresuoju kaip gyvendamas  Lietuvoje.”

Kai kuriose užsienio šalyse pradėjus verslą keleris metus esi atleistas nuo mokesčių. Susitikime su Vyriausybės nariais Prezidentė pasiūlė panašiai tvarkytis ir Lietuvoje – metus atleisti nuo mokesčių smulkiojo verslo įmones. Tačiau Vyriausybė suabejojo tokio siūlymo racionalumu, nes greičiausiai bus piktnaudžiavimo atvejų. Eilinį kartą baimindamasi dalies apsukrių gudručių galimo piktnaudžiavimo Vyriausybė neduoda įkvėpti oro visiems.

Šalyje seniai nusitovėjusi tradicija - bet kurį krutantį žmogų traktuoti kaip tautos priešą. Logika tokia: jei turi verslą – esi žulikas. Jei bandai išgyventi iš savo veiklos - tave reikia prismaugti galutinai.

Apie kontroliuojančių institucijų tęstinę, bausmių skyrimu paremtą veiklą sklando legendos. Vienos užeigėlės savininkai pasakojo apie vieną reidą. Į jų patalpas įsiveržusios dvi moteriškės be jokio “nei labas, nei viso gero” puolė prie baro, susirinko butelius ir pradėjo patikrą. Kokia “nesėkmė” – nerado prie ko prisikabinti, bet pats tikrinimo vaizdas buvo siaubingas. “Pasijutome kaip nusikaltėliai”, - šyptelėjo užeigos šeimininkė. Keista, juk dar prieš du metus Vyriausybė dievagojosi verslą kontroliuojančių institucijų skaičių ženkliai sumažinti ir keisti jų darbo specifiką iš baudžiamosios į patariančią ir padedančią verslui. Patį skaičių sumažino apjungimais, sujungimais ir kitais “-imais” (nuo žodžio imti), bet tvarka liko sena.

Neseniai Seimo komitetuose buvo pristatyta “Nacionalinės kovos su korupcija 2011-2014 metų programa”, kurioje surašyti korupciją didinantys veiksniai ir priemonių planas, kaip tuos veiksnius sutriuškinti. Programoje konstatuojama: “Priežiūros institucijos orientuotos į nubaudimą, o ne į pagalbą, kas ne tik priežiūros sistemą daro neefektyvią (nes baudimas savaime neužtikrina teisės aktų laikymosi), bet ir sukuria korupcijos prielaidas, nes yra didžiulės paskatos išvengti baudų.” Šiame dokumente atsakingai pareiškiama, kad “ūkio subjektų priežiūrą vykdo daug institucijų (80 centrinių priežiūros institucijų, dešimtys regioninių institucijų ir kt.), kurių funkcijos iš esmės dubliuojasi”. Institucijos tarpusavyje nepakankami koordinuoja veiksmus, vykdo daug patikrinimų, todėl prižiūrimi ūkio subjektai patiria didelę priežiūros naštą ir siekia jos išvengti nelegaliais mokėjimais. Suprask, pamaitinai viešnią, davei šimtinę, pamaloninai dovanėle ir dirbi toliau...

Praėjus daugiau nei dvejiems gyvavimo metams Vyriausybė galų gale planuoja “parengti ir priimti teisės aktus, kurie eliminuotų netikslingas, besidubliuojančias ar panašaus pobūdžio funkcijas, didintų priežiūros institucijų bendradarbiavimą, optimizuotų (sumažintų) šių institucijų skaičių.” Puiku, tik nežinia, ar bebus su kuo bendradarbiauti ir kam patarti. Nesitiki, kad tikrintojai ir baudėjai staiga taps teigiamais herojais.

Lietuvoje taip jau įprasta, visur įžvelgti klastą ir niekuo nepasitikėti. Dauguma įstatymų priimama ne siekiant pagerinti verslo sąlygas, o ką nors draudžiant... Galima pagalvoti, kad, jei tik suteiksi laisvę tvarkytis verslui pačiam, jis būtinai nusuks mokesčius ir  piktnaudžiaus... Dėl dalies nesąžiningų gudručių, spaudimą draudimais, ribojimais ir tikrintojais patiria visi.