Turi verslą – esi žulikas

Visais laikais Lietuvoje buvo ramių žolėdžių – sąmoningai, tvarkingai mokančių mokesčius ir jų nemokančių agresyvių gudručių. Šiuo metu net ir ramieji žolėdžiai išvesti iš kantrybės arba dalį pajamų nuslepia, arba važiuoja iš čia, kad nebegadintų sau sveikatos.

Vienas iš ramiųjų nurodo priežastis, kodėl išvažiavo dirbti į užsienį. Jo pasisakymas bendrais bruožais nusako, kokia nesveika kontroliuojančių institucijų persekiojimu pritvinkusi atmosfera tvyro šalyje: “Kai krizė prasidėjo, dėl kelių centų klaidos Sodra pradėjo blokuoti sąskaitas. Nors mokesčius visus sumokėdavau, tačiau patikros būdavo kiekvieną mėnesį... Tai kaip dirbti, jei esi nuolatos strese? Per tą stresą su mergina išiskyriau, o po to matau - velnias gaunas, tai neliko kito kelio… Dirbu dabar užsienyje, bet nestresuoju kaip gyvendamas  Lietuvoje.”

Kai kuriose užsienio šalyse pradėjus verslą keleris metus esi atleistas nuo mokesčių. Susitikime su Vyriausybės nariais Prezidentė pasiūlė panašiai tvarkytis ir Lietuvoje – metus atleisti nuo mokesčių smulkiojo verslo įmones. Tačiau Vyriausybė suabejojo tokio siūlymo racionalumu, nes greičiausiai bus piktnaudžiavimo atvejų. Eilinį kartą baimindamasi dalies apsukrių gudručių galimo piktnaudžiavimo Vyriausybė neduoda įkvėpti oro visiems.

Šalyje seniai nusitovėjusi tradicija - bet kurį krutantį žmogų traktuoti kaip tautos priešą. Logika tokia: jei turi verslą – esi žulikas. Jei bandai išgyventi iš savo veiklos - tave reikia prismaugti galutinai.

Apie kontroliuojančių institucijų tęstinę, bausmių skyrimu paremtą veiklą sklando legendos. Vienos užeigėlės savininkai pasakojo apie vieną reidą. Į jų patalpas įsiveržusios dvi moteriškės be jokio “nei labas, nei viso gero” puolė prie baro, susirinko butelius ir pradėjo patikrą. Kokia “nesėkmė” – nerado prie ko prisikabinti, bet pats tikrinimo vaizdas buvo siaubingas. “Pasijutome kaip nusikaltėliai”, - šyptelėjo užeigos šeimininkė. Keista, juk dar prieš du metus Vyriausybė dievagojosi verslą kontroliuojančių institucijų skaičių ženkliai sumažinti ir keisti jų darbo specifiką iš baudžiamosios į patariančią ir padedančią verslui. Patį skaičių sumažino apjungimais, sujungimais ir kitais “-imais” (nuo žodžio imti), bet tvarka liko sena.

Neseniai Seimo komitetuose buvo pristatyta “Nacionalinės kovos su korupcija 2011-2014 metų programa”, kurioje surašyti korupciją didinantys veiksniai ir priemonių planas, kaip tuos veiksnius sutriuškinti. Programoje konstatuojama: “Priežiūros institucijos orientuotos į nubaudimą, o ne į pagalbą, kas ne tik priežiūros sistemą daro neefektyvią (nes baudimas savaime neužtikrina teisės aktų laikymosi), bet ir sukuria korupcijos prielaidas, nes yra didžiulės paskatos išvengti baudų.” Šiame dokumente atsakingai pareiškiama, kad “ūkio subjektų priežiūrą vykdo daug institucijų (80 centrinių priežiūros institucijų, dešimtys regioninių institucijų ir kt.), kurių funkcijos iš esmės dubliuojasi”. Institucijos tarpusavyje nepakankami koordinuoja veiksmus, vykdo daug patikrinimų, todėl prižiūrimi ūkio subjektai patiria didelę priežiūros naštą ir siekia jos išvengti nelegaliais mokėjimais. Suprask, pamaitinai viešnią, davei šimtinę, pamaloninai dovanėle ir dirbi toliau...

Praėjus daugiau nei dvejiems gyvavimo metams Vyriausybė galų gale planuoja “parengti ir priimti teisės aktus, kurie eliminuotų netikslingas, besidubliuojančias ar panašaus pobūdžio funkcijas, didintų priežiūros institucijų bendradarbiavimą, optimizuotų (sumažintų) šių institucijų skaičių.” Puiku, tik nežinia, ar bebus su kuo bendradarbiauti ir kam patarti. Nesitiki, kad tikrintojai ir baudėjai staiga taps teigiamais herojais.

Lietuvoje taip jau įprasta, visur įžvelgti klastą ir niekuo nepasitikėti. Dauguma įstatymų priimama ne siekiant pagerinti verslo sąlygas, o ką nors draudžiant... Galima pagalvoti, kad, jei tik suteiksi laisvę tvarkytis verslui pačiam, jis būtinai nusuks mokesčius ir  piktnaudžiaus... Dėl dalies nesąžiningų gudručių, spaudimą draudimais, ribojimais ir tikrintojais patiria visi.