Vienai moteriškei vienoje Darbo biržoje pasiūlė vienoje firmoje grybus rūšiuoti, nors dar vakar “Jabadabadu” laidoje rodė siužetą apie šią firmą, pasakojo, kad žmonėms ten nemokamos algos, per valandą jie uždirba vos 2 lt, o jei neateini į darbą - gauni 50 lt baudą. Kinkuoja galvą moteriškė į šonus - nenori ji tų grybų, o darbabiržės darbuotoja burbuliuoja: “Imi darbą arba eini lauk”. Grybams jau net alergiją pajutusi moteris dar kartelį paprašė informacijos apie tą grybų firmą ir gavo atsakymą: “Jeigu neišeisit, iškviesim policiją”. Policijos nekvietė, bet iš Darbo biržos sąrašų išbraukė.
Nedidelės įmonės savininkas net keiktis išmoko, sako: “Pypt, jau nebegaliu: informavau Darbo biržą, kad man reikia dviejų darbuotojų, tai visos, kurias atsiunčia, tik prašo pasirašyti dokumentą, kad jos man netiko, nors Darbo biržos mokymo centre baigė specialius kursus ir joms buvo mokama stipendija. Tai ko jos tuos kursus lanko, jei žino, kad to darbo nedirbs? Girdėjau, kad net kyšius moka, kad patektų į tuos kursus”.
Kai kurie piliečiai sako tiesiai šviesiai – „dirbu nelegaliai, gyventi reikia, kaip ne kaip pinigėliai, o ir sveikatos draudimą valstybė tuomet už mane sumoka, šildymą kompensuoja, vaikus maitina“. Darbdaviui, atsisakius pasirašyti raštą apie netikimą, net akis išpučia, suprask, kaip tu, gyvulį, nesupranti, kad sunkiai verčiuosi, kur tavo užuojauta?!
Dar vienas jaunuolis susidūrė su Darbo biržos darbuotoja Aldona, kuri tiesiai šviesiai paklausė, ar jis negalvoja važiuoti dirbti į užsienį. Ei, palaukit, tai kaip čia dabar išeina? Žmogus juk dvidešimt metų mokėjo 1,1 proc. nedarbo socialinio draudimo nuo Sodros įmokų į Užimtumo fondą. Koks čia draudimas, jei netekus darbo tau siūlo keliauti kuo toliau?
Užimtumo fondas - specialus fondas, kurio piniginėmis lėšomis finansuojamos užimtumo rėmimo priemonės ir darbo rinkos paslaugos. Iš šio fondo skiriamos lėšos Darbo biržai, Darbo rinkos mokymo tarnybai ir jų teritoriniams padaliniams išlaikyti, nedarbo socialinio draudimo išmokoms mokėti bei užimtumo rėmimo projektams finansuoti.
Gyventojų užimtumo tyrimų duomenimis vidutiniai metiniai nedarbo rodikliai per praėjusį dešimtmetį buvo labai skirtingi. 2001 m. bedarbių skaičius siekė net 284 tūks., 2005 m. – dvigubai mažiau - 133 tūkst., 2007 m. Darbo birža buvo užregistravusi vos 69 tūkst. nedirbančių darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų, o 2009 m. šis skaičius šoktelėjo net trigubai ir siekė 225,1 tūkst. Šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje gyventojų užimtumo statistinio vertinimo duomenimis bedarbių buvo 277 tūkst. Išvada - Darbo birža su nedarbo didėjimu ar mažėjimu neturi nieko bendro, darbo vietų ji nekuria. Darbo skelbimus pasiskaityti gali kiekvienas Lietuvos pilietis ir pats viešosiose bibliotekose, kurios kompiuterizuotos ir pažangios.
Lietuvos darbo birža išsipūtė iki 90 teritorinių biržų, jų skyrių ir nuotolinių klientų aptarnavimo centrų. Kai kuriuose iš jų vienam darbuotojui tenka nuo 106,8 kv/m vienam darbuotojui (Jonavos skyriuje) iki 159 kv/m (Švenčionių skyriuje). Joniškyje Darbo biržos pastatas savo didybe nenusileidžia Vilniuje pastatytam Generalinės prokuratūros kubui. Tiesa, pastatas – milžiniškas, tik Joniškio Darbo birža prijungta prie Šiaulių teritorinės ir stovi jis vienišas, liūdnas, toks tamsus, nors visas iš marmuro.
Darbo biržoje ir Darbo rinkos mokymo tarnyboje darbuotojų ir patalpų dabar nesumažinsi - jiems pats “nedarbymetis”, t.y. nedarbo daug, tad ir darbo su bedarbiais apstu. Darbo daug, daug ir atsainumo, ne visada ir nervų užtenka su interesantais bendraujant. O nervus tausoti reikia, nes nuo nervų visos ligos, tai gal paimam ir uždarom darbabiržę, kad visi sveiki būtų?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą