2011 m. rugpjūčio 26 d., penktadienis

Inerviu apie meilę ir žmogiškumą


Laidoje "Ką manai?" buvo kalbama apie vyrų ir moterų santykius, skirtingus abiejų lyčių požiūrius į juos.  

-         Kalbant apie santykius, ar tikrai moterys ir vyrai tokie skirtingi („Vyrai iš Marso, moterys iš Veneros“)?  Kuo skiriasi, Jūsų nuomone, jų požiūriai į santykius?

Tikrai nesu specialistė vyrų ir moterų santykių srityje, greičiau kaip tik nevykęs pavyzdys moters, kuri nieko apie tai nenutuokia. Esu jausmų žmogus, tad santykį su kiekvienu žmogumi labiau išjaučiu nei išmąstau, racionaliai sudėlioju pliusus ir minusus, o tada nusprendžiu, ar man su tuo žmogumi būti. Manęs vyrų ir moterų santykiai nedomina, man įdomiau žmonių tarpusavio santykiai, nes jų atspalvių tiek – kiek ir pačių žmonių.  Kiekvienus santykius įtakoja bei lemia tų žmonių šeimose susiformavusios bendravimo subtilybės, gyvenimo eigoje paimtos patirtys, išmoktos ar neišmoktos pamokos. Santykių modelį kiekvienai porai primeta visuomenė, bažnyčia. Tas modelis laikui einant kinta, transformuojasi. Pvz., tik nuo 1975 metų Konektikuto valstijoje (JAV) ištekėjusi moteris glėjo teisėtai imti paskolą ar atsidaryti sąskaitą banke, tik 1984 metais panaikinta teisinė nuostata, leidžiantis vyrui per sueitį elgtis su žmona kaip nori (prievartauti), nes žmonos kūnas priklauso vyrui. 1215 metais Bažnyčia pradėjo pirmą kartą ėmė kontroliuoti santuokas, nustatė taisykles. Iki tol, kol bažnyčia dar nebuvo sugalvojusi kontroliuoti santuokos instituto, idant galėtų valdyti monarchus ir paprastus žmones leisdama arba ne jiems tuoktis, drausdama skyrybas, teisės požiūriu pakakdavo dviejų suaugusių žmonių pasižadėjimo. Man kyla klausimas, ar visi iki 1215 metų gyvenę žmonės pragre? „Bažnyčios draudimas skirtis pavertė santuoką viso gyvenimo nuosprendžiu“, - rašo Elizabet Gilbert savo knygoje „Pasiždėję“. Rekomenduoju paskaityti. Apie kokius santykius tarp vyro ir moters plačiąja parsme mes galime tuomet kalbėti? Viduramžiais moteris buvo tik vyro šešėlis, jo antrasis „aš“, dabar gal šiek tiek geresnė situacija, nors anekdotų apie „blondinus“ dar nesigirdi moterų lūpose. Kaip matome, keičiasi visuomenė, tradicijos, keičiasi ir žmonių sntykiai. Nors... Va, mes mokame mokesčius, turime didžiausią skaičių pareigūnų gyventojų skaičiui visoje Europoje ir kuo užsiima mūsų pareigūnai? 90 procentų iškvietimų į girtas „razborkes“, kur aiškinasi žmonės santykius ir niekaip neišsiaiškina, o jūs norite, kad aš jums trimis sakiniais viską paaiškinčiau. Beje, siūlau neblaiviems piliečiams, iškvietusiems policiją malšinti jų sntykių aiškinimųsi, išrašyti sąskaitas kaip už psichologo konsultaciją.

-         Kaip apibūdintumėte šiuolaikinį vyrą? Kokios savybės (geros, blogos) jam būdingos? Kokias savybes vertinate pati vyruose?

Kiek pasaulyje šiuo metu gyvena žmonių? Kiek vyrų? Protu nesuvokiama, o jūs norite visus palei vieną kurpalių kad apibūdinčiau. Visokių yra, apsileidusių, tinginių, darboholikų, šaunių, bailių, prisitaikėlių, drąsių, tiesių, jautrių, bukų. Gal atsiverskite didįjį Lietuvių kalbos žodyną ir skaitykite nuo a raidės. Jokių savybių vyruose š nevertinu, galiu tik pasidžiaugti dėl mane supančių vyrų būdų savybių. Aš priimu betkurį žmogų su meile, net jei iš šalies atrodo, kad žmogus yra negerietis, aš jį priimu tokį, koks jis yra. Neįmanoma atskiro žmogaus išsegmentuoti, kiekvienas yra visuma, atskiras kosmosas. Jei tas jo kosmosas haotiškas, destruktyvus, tai čia jau tavo paties asmeninis reikalas, ar tu pasiduosi tam chaosui, ar priimsi jį kaip išbandymą.

-         Kas, Jūsų manymu, yra vyriškas vyras ir moteriška moteris?

Tokių nėra, apie būktai vyriškus vyrus ir moteriškas moteris galima tik paviršutiniškose pokalbių laidose papliurpti. Ach, tas didysis žmonių noras viską įrėminti, įsprausti į klišę. Abiems lytims primetami modeliai, gyvavę neandartaliečių laikais. Mamutą medžioja vyrai, nes muskulatūra tvirtesnė, moterys augina vaikus, gamina, renka uogeles, žindo, nes turi pieno liaukas. Stipresnis vyras įstumdvo pirma savęs moterį į olą, maža ką, o jei ten žvėris koks? Savisaugos inkstinktas, dauginimosi inkstinktas – varomosios gyvenimo jėgos. Technologijos pažengė, butuose nesivalkioja tigrai, saugiau, ramiau, jėgos demonstruoti nebereikia, patelės ne į raumenis žiūri, o į gebėjimus, kurie užtikrintų palikuoniams išlikimą. Vėl noriu grįžti prie bendržmogiškų dalykų. Vyriškas, juk nereiškia grubus, spardantis savo moterį, kriokintis nesavu balsu ir daužantis sau į krūtinę kaip orangutanas. Prisiminkite filmus apie indėnus, jų genčių vadai knygose ir filmuose tiesiog spinduliuodavo išmintimi, išlaikytumu, kažkokiu absoliučiu žinojimu, kas yra gėris ir kova prieš blogį. Tačiau ir jų moterys imdavo lankus iškilus pavojui, stovėdavo tiesios, susikaupusios ir ištvermingos. Harmonija, taika su pačiu savimi, draugystė su aplinka, visų savo vidinio instrumento stygų dermė – tai, mano manymu, ir yra tas dieviškas žmogiškumas, kurio kartais ieškome derindami sielos stygas ilgus metus, kol sulaukiame nušvitimo.

-         Gal galėtumėte plačiau pakomentuoti savo teiginį laidoje, kad susidaro įspūdis, jog „moterys turi vyrus nuolat saugoti, kaip naminius gyvūnus, kad nepabėgtų“?

Laidos dalyviai taip įsijautė į diskusiją, kad pradėjo pliaukšti nebegalvodami. Nors, kita vertus, tokios diskusijos tam ir yra, kad žiūrovas pats pradėtų galvoti, analizuoti, stebėti save. Jos skatina saviugdą, nors jose nieko nepasakoma. Kaip labai akyla stebėtoja ir ausyla klausytoja nugirdau frazę: „Ką daryti, kad vyras nepabėgtų“. Uahahahaha! Leiskite man garsiai nusikvatoti jums į veidą neapspjaunant, žinoma, o kultūringai. Tas moterų beribis noras turėti vyrą – didžiausia jų klaida, nes tik per jas išaugo slunkių, nevalyvų, nesavistovių, piknaudžiaujančių rūkalais ir svaigalais iš neturėjimo nei tikslų, nei siekių, nes juk viską žmona ar draugė padarys, armija. Net bloga, kai pamatau pro langą nuo ryto iki vakaro besivalkiojančius patinusiais veidais tokius veikėjus, tikri naminiai gyvūnai, tik kažkodėl jų kepenų cirozes ir inkstų nepakankamumus visai visuomenei reikia gydyti. Fe. Tas nepaprasto vyriško kvapo namuose troškimas, tas siekis gyventi su vaikų tėvu, nors tie vaikai nemato tėvų santykiuose nei lašo šilumos, meilės ar paprsčiausio draugiškumo. Visa tai tik iliuzijos. Vargšės mūsų galvos, per šimtmečius pripumpuotos, išplautos nuo bet kokio savarankiško mąstymo ar savo gyvensenos modelio kūrimo galimybių. „Ką žmonės pasakys“ – kultinė tarybinių laikų frazė, niekur ji nedingo, mes lygiai taip pat bijome, kad žmonės apie mus pagalvos blogai, bet niekaip neįsisaviname, kad jie nepriklausomai nuo to, koks tu būsi ar kaip gyvensi, galvos pagal save, pagal savo sugedimo laipsnį arba pagal savo sielos užaugimo lygį. Vyrai ne kažkokie naminiai gyvūnai, kad taip ciniškai apie juos kalbėti. Pora arba gyvena kartu arba ne. Kodėl gyvena arba ne – milijonai priežasčių. Kiekvienas turi laisvą pasirinkimą, nuo tų pasirinkimų ir priklauso, kur gyvenimas nuves, į proto ir sielos tobulėjimą ar į zombizmą.

-         Ar sutiktumėte su kitomis laidos pašnekovėmis, teigusiomis, kad „vyriškumas yra dingęs“? Kokios to priežastys?

Man regis, kad visų šeimų ir sntykių modeliai likę nuo senų senovės. Yra merginų, kurios puoselėja savo kūnus, gausina garderobą ir  laukia turtingo vyro, po kurio sparnu galės gyventi be vargo, yra merginų, kurios žingeidžios, mokosi, keliauja, lavinasi ir joms tokio „pegaso“ visai nereikia, reikia bendraminčio, draugo, partnerio. Nors nuo modifikuotų organizmų, konservantų ir taršos žaibišku greičiu daugėja onkologinių susirgimų, nutukimų ir nevaisingų žmonių, bet daugintis lietuviai dar gali, mokslinių tyrimų duomenimis, lietuvių vyrų sėkla šimteriopai gyvybingesnė už kitų šalių vyrų, tad galiu užtikrinti, kad vyriškumas dar nedingęs nuo žemės paviršiaus. Susirūpinti reikėtų kokiam Tailandui, kur iš dešimties nujagimių tik trys – berniukai. Lietuvoje balansas gana normalus, tik dar galėtų mūsų jaunuoliai vengti nusikalstamų veikų, kvaišalų, itin greitų transporto priemonių ir nelaikyti baimės kažkokiu žeminančiu vyriškumą jausmu. Baimė – tai savisaugos inkstinktas. Tie, kurie nejaučia baimės yra arba bepročiai, arba bepročiai, kurie jau gydomi.

-         Kaip manote, kokios pagrindinės nesutarimų poroje priežastys? Kokia Jūsų asmeninė patirtis?

Nesutrimai, ginčai skatina kūrybingumą, taip bent jau sakė daktaras Hausas. Manau, kad daug nesutarimų tarp žmonių, gyvenančių kartu, kyla dėl dėmesingumo vienas kitam stokos, buities problemų, nepriteklių, užklasinės veiklos nebuvimo, tiksliau nuobodživimo kartu ir priekabių ieškojimo, noro turėti, o ne būti su partneriu, kito žmogaus savinimosi ir noro jį pakeisti, nors visi puikiai žino, kad žmonės nesikeičia, jie gali tik šiek tiek koreguoti savo elgseną ar pakeisti vieną ar kitą įprotį. Mano asmeninė patirtis labai abejotinos vertės skaitytojams, lai ji ir lieka mano asmenine patirtimi. O visiems, kurie turi drąsos ir pasiryžimo su kuo nors drauguti, linkiu pilnaverčių santykių. Neturėkite, o būkite. Lai jūsų gyvenimai kaip dvi paralelės eina viena šalia kitos, palikite partneriui ar draugui laisvę rinktis, džiaukitės paprasčiausiu buvimu su kitu žmogumi, nes gyvenime viskas labai trapu ir laikina. Laimės visiems ir džiugesio širdyse.

-Kaip manote, ar amžius turi įtakos antros pusės paieškoms? Ar gali būti meilei per vėlu?

Ne, amžius neįtakoja nei noro bendrauti, nei noro draugauti ir dalintis gyvenimiškais džiaugsmais. Gal tik per dažnai akentuojamas tas ,,paieškos” būtinumas. Sakoma, kas ieško, tas randa. Gryniausia tiesa, bet ieškojimas paklaikusiomis akimis su isterika ir nekantrumu dar niekam neatvedė į glėbį draugo. Svarbiausia – domėtis gyvenimu ir juo džiaugtis, tuomet ir bendraminčių atsiras. Niekam gyvenime nėr per vėlu. Žinoma, jei sugalvosi būdamas 70-ties užsiimti parašiutizmu, išbandyt tai išbandysi, bet gali ir kojas pakratyti.  Dar vakar dukterėčia pasakojo keletą sėkmingų meilės istorijų, kuomet veik šešiasdešimties metų moteris tapusi našle vėl sutiko savo pirmąją meilę, kuris taip pat našlys, ir jie tapo pora. Kas lemta visatoje, tam lemta išsipildyti. Meilei, šiltiems jausmams niekada nevėlu.

Ar pritariate, kad tiek 30, tiek 50 metų perkopę žmonės turi vienodas galimybes sutikti meilę?

Pritariu, pritariu. Aš kaip tik tame tarpsnyje (juokiasi), tik norėčiau amžiaus cenzą kiek padidinti, bent jau iki kokių 65 metų, jums leidus.

Kaip manote, ar abi lytis paliečia vidurio amžiaus krizė? Ar sutikote gyvenime ryškių pavyzdžių, kaip šios krizės pasireiškė?

Jūs čia jau turėtumėte klausti psichologo ir medico, nes vidurio amžiaus krizės tiek vyrams, tiek moterims ateina, bet skirtingom formom. Čia labiau žaidžia gamta, hormonai. Kai man ateis, aš tuomet jums ir papasakosiu apie savo pojūčius.


3 komentarai:

  1. jeigu tai nera protingiausia seimo nare tai neabejotinai nuosidziausia ir patraukliausia .

    AtsakytiPanaikinti
  2. vienintele tokia nuostabi seimo nare :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Vienintele tokia zavi ir nuostabi moteris seime ... :)

    AtsakytiPanaikinti