Kaip A. Kubilius badautojams vagonėlį vežė

Jau 80 dienų, kaip prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, Nepriklausomybės aikštėje badauja Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos atstovai. Dar vasario 21 d. pradėta bado akcija jie siekia dialogo su Vyriausybe dėl kasos aparatų įvedimo dengtose turgavietėse maisto produktais prekiaujantiems smulkiesiems verslininkams. Tai viena ilgiausių bado akcijų per visą atkurtos Lietuvos istoriją. 41 dieną prie parlamento badavęs smulkiųjų verslininkų atstovas Eduardas Šablinskas dėl sveikatos sutrikimo išvežtas į Santariškių ligoninę. Ponas Eduardas – rekordininkas, tiek atlaikyti dar nesugebėjo niekas. Badaudamas jis neteko 27 kg svorio. Tai taip pat galime laikyti nauju lietuviškų bado akcijų rekordu.

Persikelkime dvidešimčia metų atgal. Parlamento gynėjas Vincas Vyrukaitis viename socialiniame tinklapyje patalpino keletą 20 metų senumo nuotraukų iš tuomet vykusios bado akcijos už laisvą spaudą su prierašu: “1991 m. kovą, užgrobus Spaudos rūmus, jų darbuotojų profsajungos pirmininkas Pranas Jatkevičius paskelbė bado akciją. Po 33 dienų kilo pavojus jo gyvybei. Su Sąjūdžio atsakinguoju sekretoriumi Andriumi Kubiliumi nusprendeme atsivežti jo statybininkų vagonėlį prie užgrobtų dabartinių Vyriausybės rūmų, kur buvo įsikūrę Burokevičiaus perversmininkai. Šiemet gegužes 6 d. sukanka 20 metu, kai prie šios bado akcijos prisijungė ir Lietuvos žurnalistų sąjunga”. Na, o ilgiausia bado akcija truko nuo 1991 m. pavasario iki rugpjūčio 22 d. Tuomet prie Lietuvos radijo ir televizijos pastato vagonėlyje badavo LRT darbuotojai.

Paradoksalu, bet valdant tam pačiam vagonėlio prie Vyriausybės rūmų vežėjui Andriui Kubiliui, bado akcijų skelbiama tiek, jog greitai teks interesantams užsirašinėti į eilę ir nustatyti terminus, kiek galima badauti, kad galėtų badaujančio duonos, atsiprašau, oro paragauti visi norintys.


Dar vienas alogizmas, talkinęs badaujantiems už spaudos laisvę, mūsų vyriausybės vadovas paleido į gatvę šimtus leidybos srityje dirbančiųjų. Staigaus mokesčių pakėlimo aptalžyta spauda negali gyvuoti oriai, ji priversta nukėlinėti kepurę prieš finansų valdytojus ir partijų buhalterius, kad išgyventų. Poryt šalyje bus minima “Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos” diena. Kadangi šiuo metu spauda tik vos vos dvelkia laisve, siūlau keisti šį pavadinimą į „Spaudos praradimo, tuščių kalbų ir paskutinės knygos“. Kas už? Vienbalsiai!


Per pastaruosius du nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius vyko įvairių bado akcijų. Prisiminkite Seimo narių Petro Gražulio ir Egidijaus Klumbio badavimą prieš šešerius metus (parlamentarai tuomet reikalavo, kad atsistatydintų KGB rezerve buvusieji užsienio reikalų ministras Antanas Valionis ir Valstybės saugumo departamento vadovas Arvydas Pocius) arba pernai metais vykusią D. Kedžio šalininkų bado akciją prie prokuratūros.

Pastaraisiais metais bado akcijų tikslai visiškai kiti ir jų daugiau nei nuolaidas siūlančių akcijų parduotuvėse. 2009 m. liepos 2 d. bado akciją, kuri truko tris savaites, pradėjo Profesinių sąjungų konfederacija. Tuo pat metu dvi palapines prie Seimo rūmų buvo pasistatę du Pensininkų sąjungos nariai, reikalavę nemažinti pensijų. Pernai 16 dienų badavo Lietuvos vidaus reikalų sistemos pareigūnai. Statutinius pareigūnus atstovaujanti Lietuvos vidaus reikalų sistemos profesinė sąjunga protestavo prieš pareigūnų darbo užmokesčio ir pensijų sumažinimą bei nemokamų atostogų skyrimą. Prie šios 2010 m. rugsėjo 26 d. pradėtos bado akcijos prisijungė ir kitos profesinės sąjungos. Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius šią bado akciją išvadino neracionalia. Kažkodėl kai pats vežė savo statybinį vagonėlį prie Vyriausybės rūmų prieš dvidešimt metų badautojams už laisvą spaudą negalvojo, kad bado akcija – neracionalus sprendimų ieškojimo būdas, o jis pats – neracionaliausias žmogus planetoje.

Dabartinė Vyriausybė Į Lietuvos istorijos vadovėlius tikrai pateks. Juose bus rašoma, kad ilgiausia bado akcija po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko valdant Andriaus Kubiliaus Vyriausybei 2011 metais, kuomet badavo smulkieji verslininkai, kuriems sunkmečiu Vyriausybė nusprendė dar labiau apsunkinti išgyvenimo sąlygas, įvesdama kasos aparatus turgavietėse. Šiandien jau 80 dienų, kai prie Seimo rūmų stovi vagonėlis, kabo plakatai ir badauja Lietuvos piliečiai. Seimo nutarimas nedelsiant Vyriausybei pradėti su jais dialogą – nevykdomas. Niekas jų nei aplanko, nei jie kam rūpi. Užsukus prie badautojų kūrenamo lauželio gali tik pajuokauti, kad jei numirs koks jų giminaitis, lai veža ne į morgą, o į vagonėlį ir sako, kad žmogus nuo bado numirė... Gal tada ir ateis kas pasidomėti ar pradėti bent jau viešiesiems ryšiams skirtą socialinį dialogą, kaip valdantieji mėgsta vadinti susitarimus su juos palaikančiais socialiniais partneriais.